„Nustatytos klaidingos diagnozės pagrindu pacientei buvo paskirtas gydymas, kuris sukėlė neigiamas, negrįžtamas pasekmes – organų netekimą“, – konstatavo teisėjos Vilijos Mikuckienės pirmininkaujama Lietuvos apeliacinis teismo teisėjų kolegija, nusprendusi nuo medikų klaidos nukentėjusiai moteriai priteisti 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Pinigus moteriai privalės sumokėti Respublikinė Panevėžio ligoninė.
„Jeigu Respublikinė Panevėžio ligoninė savo pareigas būtų atlikusi tinkamai, pacientei nebūtų reikėję patirti išgyvenimų, susijusių su netinkamai diagnozuota liga bei jai pritaikytu gydymu Nacionaliniame vėžio institute“, – pažymima nuo pat paskelbimo įsiteisėjusiame teismo sprendime.
Tuo metu Nacionalinis vėžio institutas, kuriame moteriai buvo pašalinta krūtis, teismo teigimu, nėra atsakingas už pacientei padarytą žalą – šios gydymo įstaigos medikai moteriai taikė gydymą, kuris buvo būtinas esant Panevėžio ligoninės nustatytai diagnozei. Be to, šios gydymo įstaigos medikai neprivalėjo patikrinti, ar kolegos iš Panevėžio nustatė tinkamą diagnozę.
Tuo metu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kurios sprendimas dabar jau neteko galios, anksčiau buvo konstatavusi, kad tiek Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, tiek Nacionaliniame vėžio institute, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala pacientės sveikatai, nes paslaugos nebuvo teiktos rūpestingai ir atidžiai. Ši komisija buvo nusprendusi, kad abi gydymo įstaigos krūties netekusiai pacientei privalo sumokėti po 3 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl medikų klaidos didelių dvasinių išgyvenimų patyrusi Aukštaitijos gyventoja nesutiko su jai priteista kompensacija ir teismo prašė ją padidinti iki 50 tūkst. Eur. Vis dėlto, tiek bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, tiek jo priimtą sprendimą peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, kad ši suma yra pakankama nukentėjusiosios patirties dvasiniams išgyvenimams atlyginti.
Ilgai nieko nelaukus moteris buvo išsiųsta į Vilnių, kur Nacionaliniame vėžio institute, atsižvelgiant į Panevežio medikų nurodytą diagnozę, buvo atlikta chirurginė dešiniosios krūties bei keturių limfmazgių pašalinimo operacija.
Moteris mano, kad šios operacijos buvo galima išvengti, jeigu Nacionaliniame vėžio institute pakartotai būtų įvertinta biopsinė medžiaga.
Kad įvyko siaubinga klaida, paaiškėjo tik po krūties pašalinimo operacijos – jos metu paimtos biopsijos tyrimas buvo atliktas tik po poros mėnesių, šio tyrimo išvadose nurodoma, kad navikinių pakitimų nerasta bei nustatyta galutinė patologinė diagnozė – dešiniosios krūties sklerozuojanti adenozė ir fibrocistiniai pokyčiai.
Kilus abejonių dėl Panevežio medikų klaidos, buvo atliktas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje paimtos biopsijos medžiagos pakartotinis tyrimas. Po jo paaiškėjo, kad diagnozė yra ta pati, kokia buvo nustatyta po operacijos Vilniuje.
„Panevėžio ligoninės gydytojas patologas, vertindamas paimtą biopsinę medžiagą ir pateikdamas išvadą, kad yra krūties piktybinis navikas (infiltruojanti duktalinė karcinoma), padarė diagnostinę klaidą, kurią Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus sudaryta komisija įvertinto kaip išvengiamą nepageidaujamą reiškinį, kuris būtų nepasireiškęs, jei onkologinis atvejis prieš operaciją būtų aptartas multidisciplinarinio konsiliumo bei pakartotinai vertinant biopsinę medžiagą prieš operaciją, – ieškinyje teismui nurodė pacientė. – Operacijos metu neatliktas skubus patologinis histologinis tyrimas iš auglio, sąlygojo, kad buvo pašalinta krūtis ir sužalota sveikata.“
Kad gydytojas padarė klaidą nustatydamas diagnozę, pritarė ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šios klaidos teisme neneigė ir gydytojas, pripažinęs, kad vertindamas pacientės biopsinės medžiagos patologinius pakitimus, nustatė hiperdiagnozę – konstatavo, jog yra piktybiniai patologiniai krūties pakitimai, nors tiriamosios medžiagos tokiai išvadai padaryti nebuvo pakankamai.
Pasak teismo, „tokios gydytojo klaidos negali būti vertinamos kaip nesudarančios pagrindo Respublikinės Panevėžio ligoninės atsakomybei kilti“.
Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto, kuriame dirbantys gydytojai pacientei pašalino krūtį, negalėjo atsakyti už kolegų iš Panevėžio klaidas, nes nekilo pareiga pakartotinai atlikti biopsiją.
„Diagnostiką atliko Respublikinė Panevėžio ligoninė, o pacientė į Nacionalinį vėžio institutą atvyko gydymui jau pagal jai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatytą krūties piktybinio naviko diagnozę“, – teisėjų teigimu, Nacionaliniame vėžio institute pacientei gydymas buvo taikomas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos.
Tiesa, bylą nagrinėję teisėjai taip pat atsižvelgė į ekspertų išvadas, kuriose nurodoma, kad ankstyvos stadijos krūties vėžio gydymui rekomenduojama atlikti krūtį tausojančią operaciją, kai yra reikalingas adjuvantinis spindulinis gydymas. Tačiau pacientė tokio gydymo atsisakė, raštu sutikdama, kad gydymo įstaigoje jai būtų atlikta radikali mastektomija.
Atsakomybėn patraukta Respublikinė Panevėžio ligoninė su pacientės pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko ir nurodė, kad „diagnostinė klaida yra pasitaikanti praktika“.
„Ji vertintina išvengiamu nepageidaujamu reiškiniu, kuris būtų nepasireiškęs, jeigu onkologinis atvejis prieš operaciją Nacionalinio vėžio instituto būtų aptartas gydytojų multidisciplinaninėje komisijoje, pakartotinai vertinant biopsinę medžiagą prieš operaciją“, – teismui aiškino gydymo įstaigos teisininkai.
Jie taip pat pabrėžė, kad sprendimą pašalinti krūtį ir keturis limfmazgius priėmė Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, kuris esą ir taikė netinkamą gydymą.
Tuo metu Nacionalinis vėžio institutas nesutiko, kad privalo prisiimti atsakomybę dėl moteriai pašalintos krūties.
„Operacija atlikta vadovaujantis Respublikinės Panevėžio ligoninės nustatyta diagnoze, kuria netikėti nebuvo pagrindo ir tai nelaikytina netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu“, – gydymo įstaigos teisininkai pažymėjo, kad instituto medikai neatliko nei neteisėtų, nei kaltų veiksmų, o kilusios pasekmės yra susijusios su netinkamu ligos diagnozavimu, bet ne su atlikta operacija, nes operacinio gydymo būdo pasirinkimas buvo nulemtas klaidos, nustatytos sveikatos sutrikimo diagnozės pagrindu.