„Įsimylėjau Klaipėdą, ne klaipėdietį, – nusijuokia patikslindama Sara Pavlova, kad tikrai uostamiestyje liko gyventi ne dėl meilės vyrui. – Lankau „Miesto bažnyčią“ (evangeliška, nedenominacinė krikščionių bendruomenė), joje atradau žmones, kurie palaiko mane, palaiko tai, ką darau, jie tapo mano šeima. Mano šeima ir tie žmonės, su kuriais kartu dirbame. Nesijaučiu čia vieniša, man labai patinka gyventi pajūryje“.
O daro Sara tikrai nemažai – ji moko dalytis su tais, kurie turi mažiau, moko sukurti šventę vaikams, kurių šeimos finansiškai to neišgali, moko, kad jei turite daugiau, nei Jums reikia, daiktai gali būti reikalingi kitiems ir jų nereikia tiesiog išmesti.
Pastoriaus duktė sako, kad dažnai sulaukia klausimų, kam jai to reikia ar juokelių, kad jei ji būtų lietuvė, tikrai tokia veikla neužsiimtų. Tačiau mergina šypsosi, kad bet kurioje šalyje yra ką kurti, ką duoti tai šaliai. O kad jau pamilo Klaipėdą, čia ji ir įsiliejo į organizaciją, kurios dirba su įvairiais socialiniais projektais.
Taip prieš gerą pusmetį Klaipėdoje gimė vieta, pavadinimu „Draugas draugui“. „Grandus“ prekybos centre esančiose patalpose priimami dar geri, bet jau šeimininkams nebereikalingi daiktai, drabužiai. Daiktai paduodami už simbolinę kainą, o surinkti pinigai keliauja į labdaros fondą, kuris vaikams dovanoja stovyklas, keliones, ar šventines dovanėles. Taip padovanojęs daiktą žmogus prisideda prie gerų darbų.
„Šios vietos atsiradimas nėra mano asmeninė istorija, aš esu samdomas darbuotojas. Tai Estijoje įkurta kompanija“, kuriai vadovauja vienas mano bičiulis, tai jo įkurtas verslas. Su šia kompanija bendradarbiauja ir mano lankoma „Mieso Bažnyčia“. Kai manęs paklausė, galbūt man būtų įdomu dirbti tokį darbą Lietuvoje, nors jau Klaipėdoje turėjau darbą, dirbau viename restorane komercijos menedžere, buvau visų tūkstančiu procentų už tokią dalijimosi idėją“, – atvirauja Sara.
Prieš penkerius metus atvykusi į Klaipėdą studijuoti Tarptautinio verslo administravimo Sara netruko susirasti veiklos ir prisijungė prie tarptautinės „Rotary“ organizacijos.
Pažintį su Klaipėda Sara prisimena su šypsena, mat prieš atvykdama apie uostamiestį žinojo tik tiek, kad tai Europos šalis prie jūros.
„Iškart pajutau Makedonijos ir Lietuvos kultūros skirtumus. Čia šalčiau tad ir žmonės uždaresni, ne taip, kaip Makedonijoje, kur šilta ir visi atviri vieni kitiems. Tačiau susipažinusi artimiau su vietos gyventojais supratau, kad tai tik pirmas įspūdis. Kuo labiau užmezgiau pažintis, tuo labiau ėmiau suprasti vietinius žmones, kurie išties gali būti tokie pat šilti, kaip ir mano krašte“, – atvirauja Sara.
Aktyviai socialinėje veikloje besisukanti mergina sako, kad ji mėgaujasi tuo, ką daro.
„Aš noriu dalytis, noriu padėti žmonėms, noriu padėti vaikams džiaugtis švente. Klaipėdiečiai tikrai dosnūs žmonės, tačiau neretai tiesiog jiems trūksta žinių, kam reikia jų pagalbos, kaip tai daryti. Kai kurie nori padėti, bet turi žinoti kam konkrečiai. Tačiau gerų žmonių čia tikrai daug. Tad net nesuabejojau, kai gavau pasiūlymą Lietuvoje atidaryti parduotuvę „Draugas draugui“. Iškart ėmiau galvoti, kaip tai paversti tikrove. Pradžioje iš Estijos kas mėnesį atvykdavo žmonės, kurie padėdavo mums kurtis, mentoriai dalijosi savo patirtimi, padėjo atrasti geriausius veiklos sprendimus“, – atviravo Sara.
Sara sako pastebėjusi, kad geras pavyzdys užkrečia – tereikia pradėti daryti gerus darbus ir sekėjų bei pagalbininkų visuomet atsiras.
„Mes turime tikrai daug žmonių, kurie nori padėti. Esmė yra ta, kad iš žmonių gauname jiems nereikalingus bet dar gerus, švarius daiktus. Jie parduodami už nedidelę kainą, pinigai keliauja į tarptautinę sąskaitą ir jie skiriami įvairiems projektams. Pinigų surenkama tikrai nemažai, nes tai, kad maža kaina, tikrai nėra blogai, mat tokių prekių kaita didžiulė – pirkėjus jos greit suranda. Vidutiniškai maždaug kas dešimt minučių vyksta prekių kaitą. Būna, kad žmonės ateina ir klausia, ar dar yra koks nors daiktas, kurį matė prieš porą dieną ar savaitę, tačiau tiek ilgai daiktai neužsibūna“, – pasakoja Sara.
Parduotuvėje galima rasti išties daug dalykų, pavyzdžiui, drabužiai čia kainuoja apie 1 eurą, kai kurie ir dar mažiau. Lentynėlė knygoms tekainuoja 99 centus, apie 10 eurų stalai, kėdės, net sofos. Tad tiek, kurie sunkiau verčiasi, išties namus gali įsirengti kukliai, tačiau tikrai gražiai.
Be to, dalis daiktų yra padovanojami. Sara pasakoja, kad gavę žinią apie vienišą mamą, vaikams padovanojo būtinus daiktus, stalus. Taip pat vaikams, kurių tėvai neišgali nuvežti atostogų, padovanojo kelialapius į stovyklą. Per šventes vaikai sulaukia dovanų, taip stengiamasi jiems suteikti pilnavertę vaikystę. Sara sako, kad dirba su ne viena mokykla ir stengiasi kuo plačiau skleisti dalijimosi idėją.