„Informacijos srautas yra labai didelis. Jame tikrai galima pasimesti. Žinučių, kartais prieštaringų, yra labai daug. Bet tai, ką aš jaučiu čia, iš Vašingtono, yra keli nerimą keliantys dalykai. Vienas dalykas yra vis didėjantis amerikiečių nuovargis dėl Ukrainos ir noras sulaukti galimybės paliauboms. Manau, kad tiek Kamalos Harris, tiek Donaldo Trumpo komanda po rinkimų arba po inauguracijos spaus ukrainiečius tą daryti. Paliaubos greičiausiai kažkada įvyks“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo T. Janeliūnas.
Jo vertinimu, spaudimas iš JAV dėl paliaubų bus nepaisant to, kuris kandidatas laimėtų.
„Skirsis tik spaudimo lygis ukrainiečiams. Jeigu iš D. Trumpo pusės jis bus labai grubus ir greitas, iš K. Harris būtų švelnesnis, bet tikslas yra labai panašus, kad būtų sustabdyti karo veiksmai, nes amerikiečiai neturi didelių galimybių pratęsti paramos paketus, kurie buvo iki šiol“, – teigė T. Janeliūnas.
Profesoriaus vertinimu, mums tai yra labai jautrus ir pavojingas ženklas.
„Aš manau, kad nuo tos akimirkos, kada sustos karo veiksmai Ukrainoje, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, mes pradėsime skaičiuoti atgalinį laiką iki kitos Rusijos agresijos bangos – ar prieš Ukrainą, ar prieš kitas šalis. Matant, kokia tendencija yra Rusijoje, užvestas karo mašinos variklis nesustos net ir paliauboms įsigalėjus“, – teigė T. Janeliūnas.
Apie sprendimus, svarbius kiekvienam
Kartu profesorius pastebėjo, kad mes tarp politinių žinučių pametame ilgalaikį planavimo poreikį.
„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja patarimų, kaip susikrauti kuprinę, ir kaip elgtis krizės akivaizdoje dieną X, bet man trūksta elementarių patarimų žmonėms, kaip jiems planuoti gyvenimą šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje. Kuprinės susidėjimas yra paskutinis žingsnis. Svarbu žinoti, kada tą kuprinę dėtis ant pečių, ir svarbu nepavėluoti.
Nes tarkime jau prasidėjus karo veiksmams, žmonės gali panikuoti, ir kuprinė nuo panikos neišgelbėja. Labiau išgelbėja ramus atsargus politinių ir karinių ženklų sekimas, ir asmeninis apsisprendimas, ką mes darysime tokiu atveju. Tai yra apsisprendimas, kurį reikėtų priimti gerokai anksčiau, kad ir dabar, dar nelaukiant, kada prasiveržia kažkokia krizė ar katastrofa“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Kalbant apie atgrasymą, pasak profesorius sutiko, kad esame privilegijuotų šalių grupėje. Būdami NATO nariai, mes turime žymiai daugiau galimybių atgrasyti Rusiją nei tarkime Moldova, Armėnija arba Sakartvelas.
„Iš kitos pusės, yra nelabai mums malonūs pokyčiai toje pačioje JAV, kada amerikiečiai vis dažniau kalba: „Europa yra pakankamai turtinga, ji gali ir turi pati savimi pasirūpinti. Kodėl mes turime toliau tą atgrasymą kurti už pačius europiečius?“. Tarkime D. Trumpo komanda ir pats D. Trumpas yra net keistai žiūrintis į vokiečius, kurių labai nemėgsta, ir mano, kad vokiečiai pusę amžiaus gyveno iš amerikiečių suteikiamo saugumo pranašumo, galėjo investuoti į savo ekonomiką, ir dabar nenori investuoti į saugumą“, – teigė T. Janeliūnas.
Mokslininko aiškinimu, nepasitenkinimas europiečiais yra ne tik D. Trumpo komandos viduje.
„ Galima tą išgirsti ir diskusijose tarp ekspertų. Jie taip pat sako: „mums Ukrainos saugumas neturi tapti pagrindiniu prioritetu šiuo metu. Turime nemažai problemų ir savo viduje: tvarkytis savo ekonomiką, infrastruktūrą, ruoštis didėjančiai konkurencijai su Kinija. Europa turi pilnas sąlygas pati skirti tiek resursų, kiek reikės, atgrasymui užtikrinti“, – perpasakojo T. Janeliūnas.
Šioje vietoje, pasak profesoriaus, atsiranda esminė dilema : amerikiečiai nori sumažinti savo atsakomybę prieš Europos saugumą, o europiečiai vis dar nėra pasiruošę to daryti.
„Nei vokiečiai, nei prancūzai negali būti tiek įtikinami, deklaruodami savo pasiryžimą kovoti su Rusija, jeigu ji nuspręstų imtis agresijos. Ir patys vokiečiai ir prancūzai anaiptol nenori atsisakyti tų gerovės valstybės modelių, kuriuos kūrė pastaruosius dešimtmečius.
Jie nenori investuoti labiau į gynybą, nes jiems reikia suvaldyti savo skolas, jiems reikia laikytis biudžetinio tvarumo įstatymo. Visa tai, ką mes suprantame kaip atsikalbinėjimą, tas tęsiasi pakankamai seniai, ir tai nekelia pasitikėjimo, kad atgrasymas net ir NATO viduje bus pakankamai įtikinimas, žvelgiant iš Rusijos pusės“, – sakė T. Janeliūnas.
Ateinančių kelerių metų rizikos
Pačioje Rusijoje, pasak politologo, visuomenė yra tiek pasyvi, kad bijo daryti kažkokius judesius, nes nėra žmonių, kurie galėtų organizuoti visuomenę, o pavieniui kažkokie idealistiniai pasipriešinimai yra labai greitai užspaudžiami.
„Rūmų perversmas visada yra tam tikra tikimybė. Bet, jeigu toks perversmas ir yra planuojamas, jis be abejo yra planuojamas ypatingai slaptomis sąlygomis. Mes negalime niekaip to nuspėti. Prikožino maištas buvo labai įdomus atvejis. Jį pražiūrėjo net ir Putino režimas“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak laidos pašnekovo, tokie precedentai rodo, kad yra galimybių įvairių, bet kol kas bazinė linija yra ta, kad V. Putinas kai kurias pamokas išmoko, savo stabilumą sutvirtino, neleidžia jokių judesių visuomenės pusėje, labai smarkiai plečia karinę pramonę.
„Visa ekonomika prisitaikė dirbti kariniu režimu. Jis didina aktyvių karių skaičių iki pusantro milijono. Visa tai rodo, kad karinė mašina ne tik nesilpnėja. Ji net pagauna pagreitį, ir važiuoja dar smarkiau“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politologas paaiškino, kad ilguoju laikotarpiu Rusijos ekonomika negali išlaikyti tokio tempo. Bet dabar artimiausi dveji treji metai gali būti tas laikas, kai tą užvestą karo mašiną reikės išnaudoti pilnu pajėgumu, ir čia yra labai rizikingas momentas.
„Aš net kalbėčiau ne apie įprastą klausimą: „kiek laiko reikia Rusijai atsigauti?“. Rusijai reikia ne atstatyti ekonomiką, Rusijai reikia palaikyti užvestą karo mašiną. Kai ji po trejų penkerių metų išsikvėps, tada gali būti kažkokie ekonominiai sukrėtimai. Bet dabar viskas važiuoja kaip tik užvestos karo mašinos principu, ir šitas laikotarpis gali būti net pavojingesnis nei po penkerių metų“, – sakė T. Janeliūnas.
Įtempti JAV rinkimai
JAV šiuo metu esantis politologas, paklaustas apie prezidento rinkimus šioje šalyje, konstatavo, kad situacija yra įtempta.
„Negalėčiau sakyti, kad dar vienas (tariamas ar tikras) pasikėsinimas į Donaldą Trumpą esmingai keičia situaciją. Tai prideda įtampos bendrai visame politiniame fone, ir sudirgina tiek vienos, tiek kitos pusės rėmėjus. Šiuo atveju šis įvykis nėra toks dramatiškas kaip pirmasis pasikėsinimas.
Teigiama, kad nebuvo paleistų šūvių iš įtariamojo pusės, ir nežinia, ar jis būtų galėjęs padaryti kokią nors žalą. Bet tai rodo bendrą įtampą ir tiktai žmonės čia yra ganėtinai susipriešinę, net iki tokio lygio, kad kažkam gali šauti į galvą tokie sprendimai imti į rankas ginklą, ir spręsti reikalus tokiu būdu“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, tai rodo, kad politiniai debatai yra gerokai peržengę civilizuotą ribą, labai sustiprinta apsauga.
„Po pirmo pasikėsinimo į D. Trumpą ir jam yra skirta žymiai didesnė apsauga. J. Bidenas ir K. Harris sako, kad reikia daugiau pagalbos slaptai tarnybai, kuri saugo kandidatus į prezidentus“, – sakė T. Janeliūnas.
Iki pabaigos dar toli
Politologas pastebėjo, kad rinkimų kampanijų dalyviai yra gerokai nuvargę, bet kartu jaučia, kad yra toli iki pabaigos.
„Dabartinė situacija net ir apklausų prasme yra labai vienoda. Po debatų nepaisant to, kad daugelis pripažino, kad K. Harris pasirodė šiek tiek geriau už D. Trumpą, bet apklausos, net ir duodamos nedidelį privalumą jai, negali atsakyti į klausimą, ar mes jau turime aiškų lyderį“, – teigė T. Janeliūnas.
Pasak politologo, galutinį atsakymą nebūtinai sužinosime ir iškart po lapkričio 5 dienos.
„ Labai tikėtina, kad gali būti daug vilkinimo, kreipimosi į teismus, prašymų perskaičiuoti. Situacija nebūtinai išsispręs tą naktį, kada rinkimų rezultatus gaus iš pagrindinių apylinkių“, – sakė T. Janeliūnas.
Rizikos, kurios būtų susijusios su Trumpo pergale
Politologo vertinimu, D. Trumpo galima pergalė pati savaime nėra grėsmingas ženklas, kad mes jaustumėmės ne tokie saugūs, kaip esame dabar.
„Bet tai jau sukelia šiek tiek didesnę riziką, jog po D. Trumpo galimos pergalės amerikiečiai kitaip žiūrėtų į Europos saugumą. Jie, visų pirma, kitaip žiūrėtų į Ukrainos saugumą ir galimybę jai toliau tiekti ginklus. Čia yra ganėtinai aiški pozicija, jog radikalesni respublikonai norėtų tiesiog nutraukti bet kokią karinę paramą Ukrainą. Turiu galvoje didžiausius D. Trumpo gerbėjus“, – teigė T. Janeliūnas.
Nuosaikūs respublikonai, kaip aiškino politologas, tęsdami Ronaldo Reigano liniją, pasisako už aktyvų JAV dalyvavimą, remiant Ukrainą.
„Aš manyčiau, kad daugiau yra nuosaikių, bet radikalesni yra dažniau ir garsiai besireiškiantys, ir kartais gali susidaryti įspūdis, kad jie dominuoja. Panašiai yra ir Kongrese, ten ta grupelė, kuri blokavo paramos paketą Ukrainai, buvo nedidelė, bet reikšminga. Tuokart reikėjo tų kelių balsų, kurie galiausiai nusvertų šitą paramos teikimą. D. Trumpo komandoje irgi yra ganėtinai nemažai radikalių respublikonų. Net kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance’as irgi yra pakankamai skeptiškai nusiteikęs dėl paramos Ukrainai“, – aiškino T. Janeliūnas.
Laidos pašnekovo vertinimu, D. Trumpo pergalėtų būtų svarbi ne tiek pati savaime, kiek sprendimai dėl to, kaip amerikiečiai elgsis toliau, kalbant apie Europos saugumą.
„Čia manyčiau, kad vienas svarbiausių sprendimų gali būti, ar D. Trumpas nuspręstų bent iš dalies išvesti amerikiečių pajėgas iš Europos? Tokį sprendimą jis jau buvo priėmęs savo pirmosios kadencijos pabaigoje. Tik laimėjus J. Bidenui sprendimas buvo sustabdytas.
D. Trumpas norėjo kelis tūkstančius karių iš Vokietijos grąžinti atgal į JAV, ir tai būtų buvusi jo amerikiečių grąžinimo namo pradžia, ir palikimo Europos pačiai save saugoti. Jeigu toks sprendimas būtų ir dabar, galbūt net ir didesniu mastu, tai būtų rimtas signalas mums, kad amerikiečių atsakomybė prieš NATO sąjungininkus smarkiai keičiasi“, – teigė T. Janeliūnas.