„Visai valstybei bus labai svarbu turėti gerą santykį su prezidentu Trumpu. Dabartinėje situacijoje mūsų pagrindinis interesas yra gynyba“, – specialioje „Delfi TV“ laidoje rinkimų rezultatams aptarti kalbėjo D. Šakalienė.
Ji pati teigė turinti kontaktų pono Trumpo aplinkoje.
„Turime gerą ir draugišką ryšį“, – teigė D. Šakalienė.
Šakalienė: bus svarbu parodyti Kinijos ir Rusijos ryšį
Politikės vertinimu, nelabai svarbu, ar tai yra demokratai, ar respublikonai, lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje nėra svarbu, ar tai yra kairės, ar dešinės spektro dalies politinė jėga, kai kalbama apie gynybą ir saugumą. Visi suvokia, kas yra pastatyta ant kortos.
„Dabartinėje aplinkoje mums bus ypatingai svarbu aiškiai parodyti, kad ryšys tarp Rusijos ir Kinijos yra vis stiprėjantis, kad naujosios blogio ašies (Rusijos, Kinijos, Irano, Šiaurės Korėjos) veikimas yra labai pavojingas mūsų bendram išlikimui, ir, kad JAV partnerystė su Europos Sąjunga, kaip su turtingiausiu regionu ir stabiliausiu partneriu, (…) pragmatiškai vertinant, yra naudinga pačioms JAV. Taip pat, kad mūsų parama ir palaikymas jiems bus būtini, o bet kokia žala Europos teritorijos integralumui reiškia viso regiono kritimą, taip pat ir finansinį, o tai reiškia ir žalą pačiai Amerikai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Ji nėra linkusi nuvertinti būsimos JAV administracijos.
„Aš nemanau, kad dabartinėje aplinkoje, kokia bebūtų pono Trumpo galutinė administracijos sudėtis, ten bus kvaili žmonės. Tikrai taip nebus. Tikrai manau, kad jie suvoks, kad, jeigu sprendimai, kurie bus padaryti, atneš žalą JAV, tai matyt jie neturėtų būti daromi“, – sakė D. Šakalienė.
Pasak jos, šioje pozicijoje „mes turėsime būti proaktyvūs, ir prisiminti pono Trumpo požiūrį, kad turime patys investuoti, turime būti naudingi, geri partneriai, ir transatlantinė partnerystė turės būti laikoma ir tvirtinama“.
Pavilionis: Trumpas nori aplinką pakeisti iš esmės
Konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sutiko su kolegės vertinimais, tačiau pabrėžė, kad kiekvieni prezidento rinkimai yra žemės drebėjimas ne tik Amerikoje, bet ir visam pasauliui. Tai vis dar yra didžiausia ekonominė ir karinė pasaulio galia.
„Kas šiek tiek skiriasi nuo mūsų, pas juos per rinkimus politinis pokytis eina labai giliai, faktiškai iki skyrių vedėjų lygių. Tai tęsiasi ilgai, balandžio mėnesį mes gal jau matysime tikrąjį administracijos veidą. Žinant, kad Trumpas šį kartą nori atsivesti savo žmonių kuo daugiau, ir „Vašingtono pelkę, kiek įmanoma, sunaikinti“, o „pelkė“ tai yra profesionalūs biurokratai, kuriuos pažįstame, tai manau, kad mūsų kontaktų, kuriuos visi sudėsime į krepšį ir bandysime naudoti neužteks, nes bus daugybė naujų veidų“, – sakė Ž. Pavilionis.
Kaip papildomą sunkumą, patyręs politikas, buvęs diplomatas, įvardijo tai, kad mūsų dydis yra mažas, o D. Trumpo galia yra milžiniška. Respublikonai paima ir Senatą, o pačiam D.Trumpui tai jau bus antra kadencija, ir jis neturės, ko prarasti.
„Jeigu, kad įeitume į B. Obamos Baltuosius Rūmus, dirbome trejus metus, tai nežinau, kiek reikės dirbti ties D.Trumpu. Reikės dirbti labai kūrybingai, panaudojant visus savo europietiškus kontaktus“, – sakė Ž. Pavilionis.
Iššūkis dėl požiūrio į europiečius
Kartu parlamentaras pažymėjo, kad Europa yra skirtinga, taigi ir D. Trumpo reakcija į europiečius irgi bus skirtinga.
„Gali tekti ilgai lyginti tuos skirtumus, nes D. Trumpo akimis mes esame beveik idealūs, bet D. Trumpo santykiai, pavyzdžiui, su vokiečiais, ypač socialdemokratais, (...) prancūzais, britais, net Lenkiją D. Trumpo žmonės stato į V. Orbano pusę . Turėsime labai daug darbo išlaikyti Europą Trumpo akyse“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Pasak jo, šitoje vietoje svarbu nepadaryti klaidų.
„Tikrai būtų neteisinga dramatiškai keisti mūsų santykius su Taivanu arba kažką ypatingai meilaus daryti su komunistine Kinija, kuri yra Trumpo priešas numeris vienas.
Svarbus klausimas – dėl Izraelio. Kadangi nemažai D. Trumpo balsuotojų yra gana radikalūs protestantai, kuriems Izraelis yra tiesiog šventas reikalas, tai bet kurie antisemitizmo šešėliai būsimoje koalicijoje bus labai rimtai vertinami“, – sakė Ž. Pavilionis.
Šakalienė: mes visa tai suprantame
Socialdemokratė D. Šakalienė teigė, kad jie supranta, kad klausimai, kuriuos įvardijo jos kolega, yra jautrūs.
„Kalbant apie Kinijos failą, buvo labai aiškiai pabrėžta Gintauto Palucko, kad vienintelis dalykas, apie kurį kalbame, tai yra diplomatinio kanalo atkūrimas iki ambasadorių lygio. Tai yra lygiai tas pats , ką turi JAV, kaip ir visos kitos ES šalys. Jo taip pat buvo pabrėžta, kad tikrai niekas nesiruošia eiti į kažkokias nuolaidas arba daryti kažkokius santykių pabloginimus su Taivanu. Ta žinutė bus detalizuojama, formuojama“, – aiškino D. Šakalienė.
Dėl Izraelio, pasak politikės, jos pačios pozicija yra visiškai aiški, tačiau neneigė, kad, kalbant bendrai apie Lietuvos politinį foną, jautrumų yra.
„Taip, čia jautrumų yra, ir jų bus, ir tikrai turėsime ieškoti kažkokių sprendimų. Nevyniojant į vatą, tai bus komplikuota, bet, ar Lietuvoje kada nors buvo lengva? Esame išvairavę tarp daug rifų labai įvairiomis formomis“, – sakė D. Šakalienė.
Pasak jos, svarbiausia šitoje vietoje nepamesti svarbiausio tikslo.
„Lietuva visada buvo transatlantinio ryšio ambasadorė. Kartais ir Europoje, kai kildavo įvairiausių sudėtingų diskusijų, mes visuomet stengėmės numaldyti audras, ir suvokėme, kad nėra alternatyvos JAV, ir kad transatlantinis ryšys turi būti palaikomas, turi būti stiprus, ir kuo mažiau rifų turi būti tame ryšyje, nes kitaip mes visi nukentėsime“, – teigė D. Šakalienė.
Jos negąsdina D. Trumpo rinkiminės kampanijos žinutė, kad „Amerika pirma“.
„Kaip ir žmonės iš D. Trumpo aplinkos man sakė, tai nereiškia, kad „vien tik Amerika“. Nežinau, ar žmogui, kuris mėgsta laimėti, tai yra ponui Trumpui, būtų malonus dalykas silpninti Amerikos įtaką pasaulyje“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Pritaria spaudimui
Jos nuomone, Lietuvai naudingas D. Trumpo spaudimas, kad Europa didintų išlaidas gynybai.
„Iš tiesų, mes tą darome pernelyg lėtai“, – sakė D. Šakalienė.
Tačiau socialdemokratė numano, kad pakankamai aštrus ir labiau komplikuotas bus gynybos pramonės klausimas.
„Neabejoju, kad iš JAV bus noro, kad kuo daugiau būtų perkama iš jų, kai tuo metu mes taip pat bandome stiprinti Europos gynybos pramonę. Bet čia aš manau, kad Lietuva gali būti kaip tik toje unikalioje padėtyje, pavyzdžiui, pas mus ateina „Rheinmetall iš Vokietijos ir „Northtrup Grumman“ iš JAV. Manau, kad galime prisitraukti ir daugiau gynybos pramonės milžinų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas rinkimų kampanijos metu pasakė, kad „NATO turi būti man dėkingi“.
„Turint mintyje, kad jo aplinkoje yra žmonių, kurie supranta geopolitiką, aš labai tikiuosi, kad būtent į tą kryptį judės – versti Europą judėti greičiau, kas mums Lietuvai saugumo prasme yra naudinga“, – sakė D. Šakalienė.
Tikisi, kad Iranas aprims
Kartu politikė atkreipė dėmesį, kad Irano ir Izraelio santykių kontekste D. Trumpo išrinkimas yra teigiamas dalykas.
„Nes Iranas labai prislopina savo veiksmus esant D. Trumpui valdžioje, ir manau, kad šitoje situacijoje bus taip pat. Kalbant apie geopolitinius iššūkius globaliai, Artimųjų Rytų, Europos ir Azijos trikampyje, aštrėjanti ir besiplečiantį karinio konflikto plotą, mums didžiulis iššūkis būtų, jei tuo pat metu vyktų trys didžiuliai židiniai: Izrealio-Irano, Europa ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas (Taivanas ir galbūt Pietų Korėja). Trys karo teatrai būtų nepaprastai sudėtinga“, – sakė D. Šakalienė.
Landsbergis apie būsimus pokyčius JAV administracijoje: nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošus
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai nebuvo netikėti. Visgi, konservatorius tikina, kad respublikono Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali atnešti nemažai pokyčių, kuriems, anot politiko, Europa gali būti nepasiruošusi.
„Pirmiausiai, turbūt, nėra labai netikėta, matėme apklausų rezultatus, kurie kalbėjo apie labai artimą kovą. Tikiuosi, kad visos valstybės, kurioms aktualu, ruošiasi tam. Mes, savo ruožtu, esame nemažai jau nuveikę ta kryptimi, turime tikrai neprastus ryšius užmezgę su respublikonų komanda. Aš pats esu turėjęs susitikimus su praktiškai visais žmonėmis, kurie dirba prie gynybos ar užsienio politikos komandų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Šiaip pokyčiai potencialūs yra dideli. Ir jeigu jau atsitraukiame šiek tiek iš Lietuvos darbotvarkės į tą tokią platesnę europinę darbotvarkę, aš nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošusi“, – teigė jis.
G. Landsbergis patikino, kad Lietuvos diplomatai, jo žodžiais, „užmetė platų tinklą“ ir palaiko ryšius su įvairiais Respublikonų partijos atstovais.
„Sakykime, tikrai tie tiltai jau yra pastatyti ir manau, kad tiesiog turėsime gerą ryšį“, – sakė jis.
Visgi, šalies diplomatijos vadovas pastebėjo, kad, tikėtina, jog kaip ir anksčiau Lietuva iš Vašingtono sulauks tų pačių klausimų, susijusių su užsienio politika,
„Klausimai, kurių esame daugiausiai sulaukę, būdavo susiję su mūsų Kinijos politika, su mūsų Irano politika, su pagalba Ukrainai ir svarbiausiais dalykais kaip mūsų gynyba, sienos pastatymas“, – dėstė G. Landsbergis.
„Turime ką papasakoti ir dabar reikia tiesiog dirbti“, – pridūrė politikas.
Klausiamas, ar antrojo D. Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose gali iš esmės skirtis nuo respublikono valdymo 2016-2020 metais, G. Landsbergis nesiėmė spėlioti.
„Sunku prognozuoti. Vėlgi, kalbėjausi su nemažai žmonių, kurie yra tradicinės respublikoniškos nuostatos, kurie daugiau kalba apie Amerikos galios stiprinimą ir būtent galia yra kaip esminis faktorius, priverčiantis JAV oponentus derėtis, daryti nuolaidas ar kitaip nusileisti. Tačiau yra grupė žmonių, kurie daugiau yra pasisakantys už Amerikos izoliaciją, kurie mato, kad Amerika pirmiausiai turi spręsti savo problemas. Ir taip gali būti“, – svarstė užsienio reikalų ministras.
Tačiau jis pažymėjo – klausimas dėl to, kaip gali keistis JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu, išlieka neatsakytas.
„Mes turime skubėti, labai greitai papasakoti, kodėl tai yra svarbu. Kad Europa nėra buvusi pavojingesnėje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir mes saugumą Europos išsaugojame dėl transatlantinės partnerystės. Ir jai trupant – tuo pavojingiau yra mums ir Ukrainai“, – apibendrino G. Landsbergis.
