Neramumai šalyje tęsiasi jau tris mėnesius ir nusinešė beveik 300 gyvybių.
„Mūsų rinkimų periodas baigsis 2021-ųjų rinkimais“, – televizijai „Fox News“ sakė buvęs revoliucionierių lyderis. Jis pridūrė, kad nepritars opozicijos reikalavimams surengti pirmalaikius rinkimus.
„Rinkimų paankstinimas išprovokuotų nestabilumą, nesaugumą ir pablogintų padėtį“, – sakė jis.
72 metų lyderis, Nikaragvą valdantis bendrai 22 metus po JAV remto diktatoriaus nuvertimo per sandinistų revoliuciją, paskelbė, kad nuo balandžio jo šalį krečiantys kruvini neramumai iš esmės baigėsi.
„Jau savaitė, kai neramumai liovėsi. Padėtis šalyje darosi normalesnė“, – sakė jis.
Visgi D. Ortega pripažino, kad taikios demonstracijos už jo vyriausybę ir prieš ją tęsiasi.
Patikinimas, kad Nikaragvos neramumai baigėsi, buvo pareikštas po anksčiau šį mėnesį policijos ir provyriausybinių sukarintų pajėgų įvykdytų kruvinų puolimų prieš protestų centrus.
Managvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Nicaraguan Center for Human Rights“ pirmadienį pranešė, kad per tris protestų ir represijų panaudojant šaunamuosius ginklus mėnesius žuvo 292 žmonės – daugiau nei skelbta anksčiau.
Neramumai prasidėjo kaip protestas prieš pensijų reformos planą, kuris jau atšauktas. Tačiau pyktis virto plačia kampanija prieš D. Ortegą ir jo žmoną, viceprezidentę Rosario Murillo, kuriuos kritikai kaltina vadovaujant korumpuotai kairiojo sparno diktatūrai.
Minėta žmogaus teisių gynimo organizacija nurodo, kad valdžia per tęsiamą opozicijos slopinimą savavališkai areštavo šimtus žmonių.
Daugelis jų buvo areštuoti dėl įtarimų dalyvavus demonstracijose prieš D. Ortegos vyriausybę ar teikus pagalbą tiems, kas agitavo prieš prezidentą, sakė organizacija.
Pirmadienį tūkstančiai studentų rengė demonstracijas už vyriausybę ir prieš ją. D. Ortegos priešininkai nešė kryžius su ant jų pakabintomis kuprinėmis – per neramumus žuvusių studentų simbolius.
Tuo tarpu provyriausybinė studentų sąjunga reiškė paramą D. Ortegai, o protestuotojus vadino teroristais ir pučistais.