Teiginiai
„Bybienė“ – lietuvių liaudies sriuba, verdama iš „bybių“ – kitaip tariant, toksai mėsiškas valgis. Negalvokit, kad „bybienė“ – tai čia pokštas: į keiksmažodį šitai tiktais XX a. pavirto.
Verdiktas
Manipuliacija, kurios kilmė – internetinis satyros puslapis „Pipedija“. Tai nėra tikras dokumentuotas lietuvių valgis. Nei maisto istorikai, nei etnologai negali nei patvirtinti, nei paneigti tokio patiekalo egzistavimo.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose tūkstančių vartotojų dėmesio sulaukė tariamas lietuvių liaudies receptas – sriuba „bybienė“, verdama iš įvairios mėsos. Įraše teigiama, kad pirmiausiai buvo sukurta sriuba, o tik po to atsirado keiksmažodis, ne atvirkščiai. Tvirtinama, kad sriuba verdama iš gyvulių lytinių organų.
Tačiau tikrasis recepto autorius visai ne lietuvių liaudis, o, panašu, internetinis satyros puslapis „Pipedija“, kuriame įrašas „Bybienė“ atsirado dar 2009 metais (čia). Nuo to laiko socialiniuose tinkluose bent nuo 2012 m. galima aptiktų įrašų, kuriuose internautai dalijasi šiuo receptu.
Maisto istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas portalui „Delfi“ sakė savo darbe nesutikęs tokio patiekalo, tačiau negalėjo atmesti, kad lietuviai būtų gaminę ką nors panašaus, nes valgydavo visas gyvulio dalis.
„Aš taip nebūčiau visiškai tikras, kad negali egzistuoti, nes gyvulį suvalgydavo visą. Velnias žino, gal valgydavo ir visus organus, ir virdavo tą sriubą. Bet Lietuvių kalbos žodyne to nėra, o jei būna kas nors lietuviško, tai būna Lietuvių kalbos žodyne. […] Nežinau tokio patiekalo, niekada nesu girdėjęs, kad jis būtų. Bet logiškai galėtų egzistuoti“, – sakė R. Laužikas.
Ir etnologas, profesorius Libertas Klimka portalui „Delfi“ sakė, kad tokio patiekalo – bent jau tokiu pavadinimu – nėra sutikęs. Pasak etnologo, kaimo gyventojai pavadinime nebūtų minėję lytinių organų, nes tai būtų nepadoru.
„Žinote, aš negalėsiu atsakyti, nesu sutikęs. Kaimas labai laikosi padorumo ribų ir tuos lytinius organus minėti nelabai mėgsta. Jeigu ir darydavo, tai totoriai, karaimai. Pavadinimas, nežinau... Bet aš manau, kad čia vis tik yra išsidirbinėjimas. Ir gal kartais kaime viską suvalgydavo, viską sunaudodavo tą mėsą, bet kad kažkas ypatingai iš to patiekalą gamintų, neteko man susidurti nei literatūroje, nei natūroje“, – sakė L. Klimka.
Šaltiniai
Interviu telefonu su Vilniaus universiteto profesoriumi, maisto istoriku Rimvydu Laužiku, 2024 m. spalio 21 d.
Interviu su gamtos mokslų daktaru, etnologu Libertu Klimka, 2024 m. spalio 21 d.
