2022 metų vasario mėnesį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sugriovė europietiškos taikos pamatus. Ši invazija tapo priminimu, kad XXI amžiuje konvencinis konfliktas gali kilti ir Europos žemyne, o Jungtinės Amerikos Valstijos savo nacionalinio saugumo strategijoje šį konfliktą įvardijo kaip pasaulio ateitį lemsiančio dešimtmečio pradžią, kuri bus paremta JAV ir Kinijos konkurencija.
Tiek Rusijos neišprovokuota agresija Ukrainoje, tiek JAV ir Kinijos santykių atšalimas yra aktualūs iššūkiai Lietuvos saugumui ir diplomatijai. Mūsų valstybei esant geografiškai įspraustai tarp Rusijos sąjungininkės Baltarusijos, valdomos diktatoriaus Lukašenkos, ir Rusijos militarizuotos Karaliaučiaus teritorijos, bet kokie geopolitiniai tektoniniai lūžiai yra žymiai pavojingesni ir reikalauja papildomų sprendimų, orientuotų į ateitį.
Mes sprendžiame Lietuvos viduje kylančias problemas, karinės infrastruktūros ir visuomenės pasipriešinimo karo atveju klausimus, tačiau nepasvarstome giliau apie geopolitiką ir globalius iššūkius, kylančius Lietuvai. Kaip neleisti, kad Ukrainos karo scenarijus nebepasikartotų, o tarptautinės teisės normos taptų tvirtu pagrindu valstybių tarpusavio santykiams?
Be šių geopolitinių iššūkių Vakarai ir Lietuva susiduria su naujomis demokratijos formomis bei vis plintančia jos erozija. Demokratijos pasaulyje nebeplinta ir tai vyksta demokratijų ir autokratijų konfrontacijos akivaizdoje.
Vakaruose vis dažniau į laisvus ir demokratinius rinkimus žvelgiama su nepasitikėjimu, vyksta visuomenės radikalizacija ir formuojasi skirtingų politinių ideologijų stovyklų priešiškumas. Vis labiau abejojama žodžio laisve, nepriklausoma žiniasklaida ir teisės viršenybe.
Demokratijos erozija liberalioms demokratijoms tampa tikru iššūkiu, kuris grasina politinių sistemų žlugimu ir besiformuojančiomis autoritarizmo apraiškomis net ir seniausioms pasaulio demokratijoms. Ką Vakarų valstybės gali padaryti, kad sustiprintų savo pilietines visuomenes ir paskatintų jas aktyviai dalyvauti demokratiniuose procesuose? Kaip galime sustabdyti visuomenių radikalizavimąsi ir paskatinti tikėjimą vakarietiškomis vertybėmis? Ar galime įgalinti naujausias technologijas, kad jos dirbtų demokratijos labui, o ne tik būtų naudojamos skleidžiant dezinformaciją?
Atliepiant šias problemas Lietuvos Respublikos Seime vyksiantis „Pasaulio ateities“ kongresas koncentruosis trimis kryptimis. Visų pirma, bus žvelgiama į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir pasaulio skilimą į demokratines ir autokratines valstybes jungiančius polius. Bus diskutuojama klausimais, kaip tokia geopolitinė transformacija pakeis Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, socialinę raidą bei kaip turėtų keistis tarptautinės organizacijos, visų pirma Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kad galėtų prisitaikyti prie kintančios tarptautinės aplinkos.
Antroji kongreso dalis koncentruosis į modernių demokratijų problemas ir jų kaitą. Kongreso dalyviai bandys atsakyti į klausimą, kaip stabdyti demokratijos eroziją ir jai suteikti naują kvėpavimą. Bus sprendžiamos visuomenės poliarizacijos problemos ir kaip ją įtraukti į demokratinius valstybių procesus.
Trečia, Vilniaus kongresas diskutuos apie parlamentą kaip veikėją, priimantį svarbiausius sprendimus ateities visuomenei. Valstybės dažnai rengia į ateitį orientuotas strategijas, tačiau į jas ne visada žiūrima kaip į aktualius ir teisinį svorį turinčius dokumentus. Kongreso metu bus bandoma atsakyti į klausimą, kaip parengti parlamentus ir visuomenes priimti kokybiškus ir reikšmingus sprendimus tolimesniam demokratinių valstybių vystymuisi.
Šis kongresas taip pat taps puikia galimybe pradėti ruoštis kitais metais vyksiančiam JTO ateities viršūnių susitikimui, kurio metu bus svarstomi šios organizacijos ateities darbotvarkės ir pačios organizacijos atnaujinimo klausimai, itin reikšmingi ir mūsų valstybei.
Diskutuoti apie ateitį niekada nėra lengva. Mes negalime paprastai dėlioti argumentų apie tai, kas dar nėra įvykę. Tačiau stebint besikeičiantį pasaulį aplink mus natūraliai kyla poreikis būti pasiruošus ateityje kilsiančioms problemoms. Dalį jų galime įžvelgti jau ir šiandieniniame pasaulyje, todėl privalome tuo pasinaudoti, diskutuoti apie tai ir ruoštis bei priimti sprendimus, reikalingus ateities kartoms.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.