Servilizmo pavojus nėra tik teorinis, ką parodė pirminės užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pastabos, reaguojant į JAV prezidento D. Trumpo pretenzijas į Grenlandiją. D. Trumpas neatmetė galimybės pasinaudoti karine jėga ar ekonominėmis priemonėmis priversti Daniją, kuriai Grenlandija yra iš dalies pavaldi, paklusti jo valiai. Sausio 29 d. K. Budrys pasakė, kad šiame ginče Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn. „Lietuva nesirenka nė vienos pusės.“ Bet ir pridūrė, kad visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“. Pastaba, kad Lietuva nesirenka nė vienos pusės, buvo nereikalinga ir nedraugiška Danijai.
Niekas K. Budrio neklausė, kurią pusę, jei iš viso, remia Lietuva. Jis suskubo paskelbti Lietuvos „neutralumą“, nors galėjo tik išreikšti viltį, kad klausimas bus išspręstas pagal tarptautinę teisę. Lemiamą vaidmenį suvaidino siekis įtikti JAV.
Tai nėra atvejis, kai abi šalys yra įsitraukusios į ginčą dėl prekybos ar migracijos politikos. Veikiau karinė supervalstybė JAV grasino perimti autonominės Danijos dalies kontrolę. Negalima menkinti grasinimų, ypač partneriui, ir juos traktuoti taip, tarsi jie būtų neatsiejama įprasto diplomatinio diskurso dalis, nes jie tokie nėra. Niekas K. Budrio neklausė, kurią pusę, jei iš viso, remia Lietuva. Jis suskubo paskelbti Lietuvos „neutralumą“, nors galėjo tik išreikšti viltį, kad klausimas bus išspręstas pagal tarptautinę teisę. Lemiamą vaidmenį suvaidino siekis įtikti JAV, tad Lietuva, kaip Meksika ir Kanada ginče dėl muitų, Baltųjų rūmų atstovės spaudai Karoline Leavitt žodžiais, „klaupėsi“ (angl. „bent the knee“).
Plačiai prisimenama, kad Islandija buvo pirmoji šalis, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Užmirštama, kad Danija buvo ne mažesnė draugė ir kad 1990 m. rugpjūtį pirmoji pakvietė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį atvykti su dviejų dienų darbo vizitu. V. Landsbergio pakviestas vertėjauti, buvau oro uoste, kai iš lėktuvo išlipusį (o ne kur nors terminale) V. Landsbergį iškilmingai sutiko Danijos užsienio reikalų ministras Uffė Ellemannas-Jensenas, palydėjo į susitikimą parlamente su šalies premjeru ir kitais Vyriausybės nariais, buvo surengta spaudos konferencija bei iškilminga vakarienė pagal visas protokolo normas. Neaišku, ar K. Budrys to neprisimena, ar laiko nereikšmingu mažmožiu.
Čia ne pirmas kartais, kai K. Budrys suklupo. Praėjus vos kelioms dienoms po pastabų apie pageidaujamą ryšių su Kinija normalizavimą, jis pradėjo viešai priekaištauti Kinijai, aiškino, kad Pekinui būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo, suponavo, kad Kinija atsakinga už pašlijusius santykius. Galima taip galvoti, bet vieši priekaištai tokiai jautriai šaliai, kaip Kinija, blogins santykius, nesudarys sąlygų jų normalizavimui.
Ne visi Lietuvos politikai yra tokie nesubtilūs, kaip K. Budrys. Tą pačią dieną, kai K. Budrys nusišnekėjo Grenlandijos klausimu, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad Lietuva šiuo klausimu turėtų laikytis Europos Sąjungos pozicijos, kad reikia pasiklausyti Grenlandijos žmonių, pridurdamas, kad apklausos rodo, kad tik iki 6 proc. pasisako, kad galėtų būti svarstomas tas klausimas. Trumpai, drūtai ir protingai.
Kai kurios Europos šalys nebijo kritikuoti D. Trumpo. Prancūzijos užsienio reikalų ministras pasiūlė siųsti karius į Grenlandiją dėl visa ko. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai kritikavo pasiūlymą susieti būsimą karinę pagalbą Ukrainai su galimybe naudotis retaisiais žemių ištekliais, pavadindamas šį žingsnį „labai egoistišku, labai egocentrišku“. Pasak O. Scholzo, Ukrainai reikia jos gamtinių išteklių pokario atstatymui finansuoti, o ne kaip priemonės karinei paramai užtikrinti. Ukrainos ištekliai turi būtų panaudoti šalies atstatymui. Nebūdingai griežtas Vokietijos kanclerio pasisakymas gali būti susietas su vėliau šį mėnesį vyksiančiais parlamento rinkimais.
Kyla pavojus, kad Britanija netyčia gali tapti bendrininke D. Trumpo veiksmuose, „kurie griauna tarptautinę sistemą, teisinę valstybę ir visus pripažintus tarptautinio elgesio principus, ir atsidursime netinkamoje šios tvoros pusėje.“ Lietuvai šis pavojus yra dar didesnis.
Neprognozuojama D. Trumpo užsienio politika sukelia pavojų jos sąjungininkams. Grasinimų Grenlandijai ir Panamai įgyvendinimas nederėtų su tarptautine teise. Jo pastabos, jog JAV galėtų perimti Gazos Ruožo valdymą, iškeldinti daugiau kaip du milijonus palestiniečių ir apgyvendinti juos kitur, Gazos Ruožą paverčiant prabangiu kurortu, sulaukė beveik visuotinio pasmerkimo, kaip siūlymas vykdyti etninį valymą ir išvaryti palestiniečius iš jų tėvynės. Kitą dieną Baltieji rūmai pradėjo atsitraukti nuo pasiūlymo. Nežinia, ką dar D. Trumpas gali sugalvoti.
Kaip pažymi seras Simonas Fraseris, buvęs aukščiausio rango Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerijos diplomatas, jis suprantantis, kad JK ir JAV santykiai yra „labai svarbūs“, ypač po „Brexit“, ir kad Britanijos vyriausybė „nenori atstumti Trumpo“. Tačiau kyla pavojus, kad Britanija netyčia gali tapti bendrininke D. Trumpo veiksmuose, „kurie griauna tarptautinę sistemą, teisinę valstybę ir visus pripažintus tarptautinio elgesio principus, ir atsidursime netinkamoje šios tvoros pusėje.“ Lietuvai šis pavojus yra dar didesnis.
Verta paminėti, jog Lietuva nėra tokia romi avelė kitais užsienio politikos klausimais. Dar 2021 m. tuometinis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad diskusijos dėl migrantų pasidalijimo tarp visų bendrijos šalių „yra būtent ne ta diskusija, kurios Lietuvos pusė nori“, tuo parodydamas Lietuvos abejingumą savo partnerių rūpesčiams, nors Lietuva dažnai ragina partnerius rodyti solidarumą.
Gėda, kad šalis, kurioje šiuo metu gyvena du šimtai tūkstančių nelietuvių piliečių, nesiryžta priimti į ES neteisėtai patekusių 156 migrantų iš trečiojo pasaulio.
G. Landsbergio išsakyta politika – migrantai ne mums – tebėra gaji. Praeitą savaitę vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad sprendžiant dėl neteisėtų migrantų priėmimo Lietuvoje galima pasinaudoti abiem ES siūlomais variantais – sumokėti dalį solidarumo įnašo ir priimti dalį migrantų. Gėda, kad šalis, kurioje šiuo metu gyvena du šimtai tūkstančių nelietuvių piliečių, nesiryžta priimti į ES neteisėtai patekusių 156 migrantų iš trečiojo pasaulio.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.