Kęstutis Girnius. Trumpas valdo, griauna, naikina

Pirmieji prezidento Donaldo Trumpo nutarimai stebina ne tik dėl didelio jų skaičiaus, bet ir jaudina dėl jų abejotino konstitucingumo. Nuo inauguracijos kalbos jis stengiasi „užtvindyti zoną“ – tai sporto terminas dėl taktikos labai daug žaidėjų sutelkti ribotoje vietoje, siekiant perkrauti ir įveikti gynybą. D. Trumpo atveju, tai yra politika, kurią vykdant išleidžiama daugybė dekretų ir vykdomųjų įsakų, į kuriuos opozicija nespėja atsakyti. Savo darbotvarkę jis sąmoningai įgyvendina milžinišku greičiu, siekdamas išmušti iš pusiausvyros savo oponentus ir susilpninti jų atsaką. Jis siekia ne tik nubausti praeities priešus, bet ir įbauginti visus, kurie ateityje galvotų jam priešintis.

Sukurtas potvynis galingesnis ir veiksmingesnis, negu buvo įsivaizduojama, taikomas ir užsienio, ir vidaus politikoje. Jei Joe Bidenas buvo nematomas prezidentas, tai D. Trumpas yra visur esanti ir visada matoma valstybės galva.

Pačiomis pirmomis naujos kadencijos dienomis jis elgėsi lyg buvo išrinktas ne tik JAV, bet ir pasaulio prezidentu. Jis grasino, barė, mokė priešus ir ypač sąjungininkus. Kovingą D. Trumpo požiūrį akivaizdžiai rodo jo susižavėjimas tarifais ir muitais, kuriuos jis laiko beveik universalia priemone pamokyti ir drausminti visas šalis, kurios esą piktnaudžiauja Vašingtono gera valia ir nuolat „apvaginėja“ JAV. Priekaištai buvo taikomi tokioms pagrindinėms prekybos partnerėms, kaip Kanada ir Meksika, priešininkėms, kaip Rusija ir Kinija, mažesnėms, ūkiškai silpnesnėms šalims, pavyzdžiui, Kolumbijai ir Danijai. Jis nurodinėjo Europos šalims pirkti daugiau naftos ir dujų iš JAV, taip pat gynybai skirti penkis procentus nuo bendrojo vidaus produkto, jei jos nori išvengti tarifų.

Vasario 1 d. D. Trumpo administracija pranešė, kad antradienį įves 25 proc. tarifus prekėms iš Kanados ir Meksikos, bet 10 proc. – importams iš Kinijos. Visos trys šalys mėgino įtikinti Vašingtoną, kad tarifai smarkiai kenks visų šalių ūkiams. Kanados vyriausybė paskelbė, kad su muitais kovos muitais, pirmiausia juos taikys importui iš respublikonų vadovaujamų protrumpiškų valstijų, kad jo šalininkai padengtų dalį jo pastangų šantažuoti ir prievartauti. Prireikus Kanada pasirengusi apriboti dujų ir naftos eksportą, kuris labai svarbus tokioms valstijoms, kaip Niujorkas. Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pareiškė esanti įsitikinusi, kad jos šaliai pavyks išvengti D. Trumpo muitų, o jei tarifai bus skelbiami, „mes taip pat turime savo planą“. D. Trumpas taip pat pasiūlė 100 proc. tarifus BRICS šalims (Brazilijai, Rusijai, Indijai, Kinijai ir Pietų Afrikos Respublikai), jei jos ieškos alternatyvų JAV doleriui.

D. Trumpas agresyviau elgėsi su Kolumbija ir Danija (Grenlandija). Kolumbija iš pradžių uždraudė dviem JAV kariniams lėktuvams, skraidinantiems supančiotus nelegalius migrantus, įskristi į savo teritoriją. Po D. Trumpo grasinimų Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro nusileido ir sutiko su visomis JAV keliamomis sąlygomis. Baltųjų rūmų pareiškime rašoma, kad „šiandienos įvykiai aiškiai parodo pasauliui, kad Amerika vėl yra gerbiama.“ Ir mafiozams svarbu būti gerbiamiems.

D. Trumpas išreiškė pretenzijas į Panamos ir Grenlandijos teritorijas. Panamos prezidentas Josė Raulis Mulino teigė, kad „kiekvienas Panamos kanalo ir gretimos zonos kvadratinis metras priklauso Panamai ir toks išliks“, o Grenlandijos ministras pirmininkas pareiškė, kad sala neparduodama. D. Trumpas tvirtino, kad JAV Grenlandijos kontrolę laiko „absoliučia būtinybe“ Vakarų saugumui užtikrinti, išjuokė Danijos karinį buvimą – „prieš dvi savaites jie ten pastatė du šunų kinkinius, jie manė, kad tai yra apsauga“ – ir sakė, kad būtų „nedraugiškas veiksmas“, jei Danija neperleistų Grenlandijos. „Manau, kad mes ją turėsime.“ Danija iš pradžių paprašė savo ES sąjungininkų neeskaluoti padėties, bet po naujų grasinimų Danijos premjerė skubiai aplankė Vokietiją, Prancūziją ir Briuselį (NATO) pasitarti. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, serviliškai pataikaudamas JAV, sakė, kad „šiame debate Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn.“

D. Trumpui vidaus politika svarbesnė negu užsienio. Jis, ko gero, neteisėtai atleido 17 generalinių inspektorių, suteikė malonę beveik visiems sausio 6 d. maištautojams, net tiems, kurie mušė policininkus. Milžinišką sumaištį ir paniką sukėlė įsakas, kuris įšaldė trilijonus dolerių federalinių dotacijų ir paskolų. Mokyklos, ligoninės, ne pelno siekiančios organizacijos, mokslinių tyrimų bendrovės, universitetai ir teisėsaugos institucijos, labdaros organizacijos ir viešųjų paslaugų programos bandė išsiaiškinti, ar jos neprarado federalinės vyriausybės finansinės paramos. Po dviejų dienų įsakas buvo lyg atšauktas, administracija esą nustatinės, kokios programos naudingos JAV, tad ir liks.

Nėra visiškai aišku, kodėl ir kaip įsakas iš dalies atšauktas. Kai kurie teisininkai mano, kad jis pažeidė Konstituciją, nes Kongresas, ne prezidentas turi galutinį žodį dėl lėšų paskirstymo ir finansinių klausimų. Bet gali būti, kad D. Trumpui buvo priminta, jog daugelis jo atšaukiamų pagalbos programų neproporcingai naudingos jo šalininkams, kurie vargingesni negu eiliniai Demokratų partijos rėmėjai. Prezidentas neatsisakys pastangų radikaliai mažinti valdžios išlaidas ir neteikti finansinės paramos organizacijoms, kurių tikslams jis nepritaria. Pasimokęs iš savo klaidos, jis ko gero pašalpą nutrauks vienai organizacijai po kitos, rasdamas patikimą pretekstą, kaip J. Bidenas darė atleisdamas studentų paskolas. Nors D. Trumpo priemonės sulaukė kritikos, nemažai amerikiečių mano, kad federalinės valdžios tarnautojų skaičius per didelis, kad bus neįmanoma jo sumažinti be radikalių žingsnių, tad D. Trumpo veiksmai pateisinami.

Prezidento įsakymas įšaldyti beveik visą JAV užsienio pagalbą sustiprino humanitarines krizes ir iškėlė rimtų klausimų dėl Amerikos patikimumo. Nors valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad „gyvybes gelbstinti humanitarinė pagalba“ gali būti teikiama ir toliau, jis taip pat pabrėžė, kad atleidimas yra „laikino pobūdžio“ su ribotomis išimtimis. Šimtai aukšto rango pareigūnų ir darbuotojų, padedančių skirstyti amerikiečių pagalbą, jau atleisti arba išleisti atostogų.

Užšaldytas naujų federalinės valdžios tarnautojų įdarbinimas, bet liko galioti pasiūlymas maždaug dviem milijonams tarnautojų atsistatydinti, bet gauti atlyginimą iki rugsėjo pabaigos, taip siekiant drastiškai sumažinti tarnautojų skaičių ir išstumti žmones, kurie nepritaria D. Trumpo politinei darbotvarkei. Kerštaudama valdžia iš pareigų atleido daugiau negu dešimt atsakingų Federalinio tyrimų biuro darbuotojų – prokurorų ir agentų – bei nurodė, kad kruopščiai tikrins tūkstančius eilinių agentų, dalyvavusių D. Trumpo ir sausio 6-osios tyrimuose. Daugelis jų irgi neteks darbo.

D. Trumpas skirs pagrindinį dėmesį kovai su nelegaliais migrantais, pastangoms kuo greičiau ir kuo daugiau jųp deportuoti. Jo rinkiminis pažadas pažaboti migraciją reikšmingai prisidėjo prie jo pergalės. Migrantų gaudynės, reidai ir areštai filmuojami ir plačiai viešinami, iš dalies siekiant parodyti, kaip uoliai jis vykdo savo rinkimų kampanijos pažadus. Kolumbijos vyriausybė netyčia padarė jam paslaugą, atsukdama tuos du lėktuvus, suteikdama jam progą pademonstruoti savo ryžtą ir užsispyrimą. Jis nurodė pastatyti 30 tūkst. vietų sulaikymo (koncentracijos) stovyklą Gvantanamo įlankos jūrų pėstininkų bazėje Kuboje, sukurdamas vietą už JAV teritorijos ribų, į kurią galėtų būti siunčiami sulaikyti imigrantai. D. Trumpas nesiliauja kalbėti apie migrantus žudikus, prievartautojus, gaujų narius, nors tokie sudaro itin mažą bėglių dalį. Ne viena studija yra nustačiusi, kad migrantai proporcingai mažiau nusikalsta negu čiabuviai. Klausiama, ar bus deportuojami eiliniai nenusikaltę migrantai, jo atstovė spaudai pažymėjo, kad kiekvienas nelegalus migrantas yra pažeidęs JAV įstatymus, atvykdamas be leidimo.

Antrasis pagrindinis taikinys yra politinis korektiškumas, vadinamoji woke (liet. pabudusi) kultūra, ir „leftistinė indoktrinacija“ švietime. Daugelis amerikiečių mano, kad kultūros ir švietimo politikoje valdžia persistengė, siekdama vykdomaisiais įsakais ir teisės aktais primesti ideologiją, kuri, daugelio nuomone, buvo neprotinga, kaprizinga ir netolerantiška. D. Trumpo nutarimai vienus pykdys, kitus džiugins. Jis pasirašė įsaką, skelbiantį, kad JAV vyriausybė pripažįsta tik dvi lytis – vyrišką ir moterišką; ir kad vyriausybės išduodamuose asmens tapatybės dokumentuose, įskaitant pasus ir vizas, būtų tiksliai nurodyta jų turėtojo lytis. Taip pat įsakyta per 60 dienų nutraukti federalinės vyriausybės DEI (angl. Diversity, Equity, Inclusion – liet. įvairovės, lygybės ir įtraukties) programas, panaikinti pareigybes ir skyrius. Be jokių įrodymų D. Trumpas tvirtino, kad lėktuvų avariją Vašingtone sukėlė Federalinės aviacijos administracijos pastangos skatinti DEI įvairovę, kas sumažino oro eismo kontrolierių standartus.

Bus mažinimas dėmesys translyčiams. Nurodyta nutraukti lytį patvirtinantį medicininį gydymą jaunesniems nei 19 metų vaikams ir paaugliams, įsakant agentūroms imtis įvairių priemonių, kad būtų apribotos operacijos, hormonų terapija ir kiti režimai. Įsakyme grasinama nutraukti federalinį finansavimą visoms medicinos įstaigoms, kurios teikia tokį gydymą. Tai nebūtinai blogas dalykas (šį klausimą nagrinėjau straipsnyje „Dėmesys translyčiams“). Į taikiklį pateko ir vadinamoji kritinė rasės teorija (CRT), kuri teigia, kad rasizmas yra sudėtinė JAV teisės ir teisinių institucijų dalis, sukurianti ir palaikanti socialinę, ekonominę ir politinę nelygybę tarp baltųjų ir ne baltųjų. Įsaku draudžiama skirti federalinį finansavimą valstybinėms mokykloms nuo vaikų darželių iki gimnazijos pabaigos, kurios dėsto radikalią lyčių ideologiją ir kritinę rasės teoriją.

Dauguma radikalių D. Trumpo įsakų bus užginčyti teismuose, daugelio jų įgyvendinimas bus sustabdytas, ne vienas bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Administracija apskųs nepalankius teismų sprendimus, patikslins įsakus, kad jie atitiktų Konstitucijos reikalavimus. Kai kurios bylos gali būti galutinai nuspręstos tik pasibaigus D. Trumpo kadencijai, tačiau iki to laiko turėtų būti aiški impulsyvių tarifų ir imigrantų deportavimo padaryta žala.