Nugalėtojai
Petras Gražulis
Būtent Petras Gražulis, o ne Tautos ir teisingumo sąjunga (TTS). Partijai didesnės naudos iš to, kad P. Gražulis pateko į Europos Parlamentą, nelabai yra. Nebent tai, kad geras pasirodymas svarbus skirstant dotacijas iš valstybės biudžeto.
Tautos ir teisingumo sąjunga nepateks į Seimą. Tai jai ir nėra svarbu – pagrindinis metų mūšis partijai buvo Europos Parlamento rinkimai. Nes tai vienintelė galimybė iš nacionalinės politikos eliminuotam P. Gražuliui išlikti matomam. Apkalta, suveikusi kaip reklama, bei mažas rinkėjų (ir didelis Petro Gražulio) aktyvumas padėjo pasiekti rezultatą, kurį pats būsimasis EP narys vadina stebuklu.
Tad politikas niekur nedingsta, tik seka buvusio politinio bendražygio Rolando Pakso pėdomis: užsivėrus durims nacionalinėje politikoje – suka į Europą. Regionuose daug kur TTS užėmė ketvirtą vietą – iškart po trijų geriausiai pasirodžiusių partijų.
Laisvės partija (LP)
Dabar jau galima drąsiai teigti, kad Dainius Žalimas buvo tarp Prezidento rinkimų nugalėtojų. Jam kandidatavimas į šalies vadovus tikrai padėjo iškovoti vietą EP. LP užėmė aukštą ketvirtą vietą. Vilniuje liko antri, o daugelyje savivaldybių netikėtai pasirodė geriau už Liberalų sąjūdį (LS). Toks rezultatas pasiektas nepaisant to, kad preliminarūs duomenys apie jauniausios rinkėjų grupės aktyvumą rodo, kad jis buvo daugiau negu 10 proc. mažesnis už šalies vidurkį.
Ar tai reiškia, kad keičiasi LS rinkėjas? Nebūtinai. Jeigu per Seimo rinkimus LP liks už borto arba sunkokai įveiks 5 proc. barjerą, tada bus aišku, kad EP rinkimuose partijos sąrašą kilstelėjo būtent D. Žalimas.
Jis Seimo rinkimuose nekandidatuos, o klausimas, ar su senaisiais lyderiais LP gali pasiekti 2020 m. rezultatą. Įtampą dėl ne visiškai užtikrintos ateities rodo ir „laisviečių“ noras paramą galimai Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai į Europos Komisiją sieti su jo veiksmais kovoje už Civilinės sąjungos įstatymą. LP padarys viską, kad rinkėjai negalėtų apkaltinti pasiekimų stoka. O EP rinkimų rezultatą pasitelks mėgindami įrodyti, kad balsas už juos Seimo rinkimuose nėra iššvaistytas.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Pergalė arba pralaimėjimas. Tarpinio rezultato konservatoriams būti negalėjo. Jie laimėjo visus europinius rinkimus nuo 2009 m. Jiems buvo palanku tai, kad EP rinkimai vyksta atskirai nuo Prezidento. Jeigu socialdemokratai būtų nutraukę TS-LKD pergalių seriją, būtų visiškai neįmanoma įsivaizduoti scenarijaus, pagal kurį konservatoriai lieka valdžioje po Seimo rinkimų. Taip, jis yra miglotas ir dabar.
TS-LKD veikiausiai nepretenduos į pergales vienmandatėse apygardose už didžiųjų miestų ribų. Neaiškios dabartinių partnerių perspektyvos – nuo 2008 m. kiekvienuose Seimo rinkimuose į parlamentą nepatenka bent viena partija, iki rinkimų dirbusi koalicijoje. Tačiau galbūt konservatoriai gali turėti šiokių tokių galimybių itin palankiai susiklosčius aplinkybėms pirmauti pagal gautus daugiamandatėje apygardoje balsus. Beje, TS-LKD laimėjo rinkimus aštuoniose savivaldybėse, taip pat ir keturiuose iš penkių didžiųjų miestų.
Vidutiniokai
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Padarė tai, ką privalėjo. Nors Waldemaras Tomaszewskis iš pradžių kalbėjo apie tai, kad svarsto nedalyvauti EP rinkimuose ir koncentruotis į Seimo rinkimus, galiausiai jis priėmė logišką sprendimą. Mažas rinkėjų aktyvumas yra naudingas, nes LLRA-KŠS nesunkiai mobilizuoja tautines bendrijas (Šalčininkai Lietuvoje balsavo aktyviausiai), tad partijai beliko pasiimti garantuotą mandatą. Tikėtina, kad W. Tomaszewskį matysime ir Seimo rinkimų kampanijoje, galbūt ne sąraše, bet kaip pagrindinį veidą. Grįžti į Seimą LLRA-KŠS bus itin sunki misija. 2020 m. Seimo ir 2023 m. savivaldos rinkimai tai aiškiai parodė. Bet vargu, ar W. Tomaszewskis pasiduos ir vėl leis vesti partiją į svarbų mūšį ne tokiems ryškiems partijos kolegoms.
Padarė, ką galėjo. Iškovojo vieną mandatą, laimėjo rinkimus Ignalinoje ir Šiaulių rajone. Idealiu atveju „valstiečiai“ tikrai norėjo finišuoti arčiau rinkimų lyderių, bet atotrūkis didelis. Tačiau blogiausia žinia LVŽS turbūt yra socialdemokratų rezultatas. Nes jis išaugina spaudimą Vilijai Blinkevičiūtei dalyvauti Seimo rinkimuose.
Stipri LSDP vedlė nelabai leistų tikėtis LVŽS pasivyti reitingų lyderius. Ignas Vėgėlė yra turbūt ryškiausias LVŽS galimas kandidatas į premjerus. Tačiau LVŽS lubas Seimo rinkimuose nustatinės ir V. Blinkevičiūtė.
Vieną mandatą iškovojo ir tai turbūt yra maksimumas, kiek partija buvo pajėgi pasiekti. Jeigu DS būtų gavusi keliais tūkstančiais balsų mažiau, būtų likusi tuščiomis. Iki šio ryto atrodė, kad DS planas labai aiškus. Saulius Skvernelis pastaruoju metu kalbėjo, kad ves partiją į Seimo rinkimus.
Atrodė akivaizdu, kad Virginijus Sinkevičius Seimo rinkimuose dalyvauti neturėtų – jo turėjo laukti vieno įtakingiausių asmenų Europos žaliųjų frakcijoje ateitis. Tačiau spaudos konferencijoje demokratų lyderiai vengė aiškių atsakymų apie ateitį. O tai verčia kelti prielaidą, jog galbūt V. Sinkevičius bus vietos Seime nesiekiantis kandidatas į premjerus. Tačiau EP rinkimai parodė, kad net ir toks scenarijus turbūt nepakeltų DS iki Seimo rinkimų favoritų.
Pralaimėtojai
Mažos ambicingos partijos
Nacionalinis susivienijimas (NS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) tikrai tikėjosi, kad pavyks mobilizuoti savo elektoratą ir pasinaudojant nedideliu rinkėjų aktyvumu gauti vieną mandatą. Nepavyko net rimčiau priartėti. Nacionalistinės partijos veikiausiai nelabai tolimoje ateityje turėtų patekti į Seimą (ir pretenduoti atstovauti Lietuvai EP). Veikiausiai Seimo rinkimuose tai matysime jau 2028 ar 2032 metais.
Lietuva dabar yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurių parlamentuose nėra nacionalistų. Bet EP rinkimai NS nesėkmingi, turbūt nepavyks patekti ir į Seimą rudenį. Sunkiau prognozuoti LŽP ilgalaikes perspektyvas – mūsų regione tokių politinių jėgų pozicijos nėra pačios tvirčiausios. Nepavyko ir Lietuvos regionų partijai. Trūko visai nedaug, bet Seimo rinkimų kontekstas bus ne toks palankus: aktyvumas bus didesnis, o konkuruoti reiks su bent viena papildoma konkurencinga politine jėga – „Nemuno aušra“.
Kad ir kokių pasiteisinimų dabar socialdemokratų lyderiai ieškotų dėl užimtos antrosios vietos, faktas, kad rinkimai galėjo baigtis ir kitaip. Konservatoriai prastai atrodo reitinguose, kur LSDP tvirtai pirmauja. Pasitikėjimas Vyriausybe menkas.
Bet socialdemokratai liko tik antri. Negelbsti ir tai, kad partija laimėjo rinkimus trijuose ketvirtadaliuose savivaldybių (bet tai teikia optimizmo prieš Seimo rinkimus). Akivaizdu, kad partijos nariai turėtų į šį rezultatą reaguoti jautriai ir vis labiau spausti V. Blinkevičiūtę vesti partiją į Seimo rinkimus. Galbūt ir su silpnesniu lyderiu LSDP laimėtų parlamento rinkimus. Bet kai turi daug kozirių savo rankose, rizikuoti norisi mažiausiai.
Liberalų sąjūdis (LS)
Nuo nepatekimo į EP išgelbėjo tūkstantis balsų. LS atsiliko nuo Petro Gražulio partijos ir LLRA-KŠS. Taip, galbūt nereiktų perdėtai reaguoti į EP rinkimų rezultatą, bet ir partijos reitingai pastaruoju metu nedavė šimtaprocentinių garantijų dėl patekimo į Seimą.
Kaip jau minėta, nuo 2008 m. Seimo rinkimų kaskart 5 proc. barjero neperžengia bent viena valdančiosios koalicijos narė. Tad galima laukti, jog per likusius mėnesius liberalai padarys viską, kad tokio scenarijaus išvengtų.
Darbo partija (DP)
Sekmadienį dieną paaiškėjo, kad „darbiečius“ palieka vienas iš partijos vedlių – Viktoras Fiodorovas. Naktį paaiškėjo, kad Taikos koalicija gavo dvigubai daugiau balsų už DP. Kas laukia toliau? Galima drąsiai kelti klausimą, ar DP apskritai sugebės startuoti Seimo rinkimuose. Kiekvienas frakcijos narys, kuris nori dalyvauti politikoje, suvokia, kad po „darbiečių“ vėliava tikėtis gero rezultato beveik neįmanoma. Galbūt bus bandoma jungtis su kuria nors kita politine partija ir taip užbaigti dviejų dešimtmečių DP istoriją.