Nurimkime: privaloma vakcinacija šįsyk negresia. Bet tai nereiškia, kad žemėlapendicitas nėra pavojingas. Jis netgi labai bjaurus, sunkiai išgydomas, sukelia paniką ir orientacijos sutrikimus. Paaiškinsiu: kai dešiniame šone suskausta pilvo apačią, ką gi – tai greičiausiai apendicitas arba aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimas. Ar įmanomas žemėlapių uždegimas? Žinoma. Tai nesmagi geopolitinė patologija. Jos sukėlėja – jėgos imperatyvo bakterija – politikos kūne snaudžia dešimtmečius, nesukeldama ryškesnių negalavimų. Tačiau susidarius palankiai terpei atsinaujina gaivališka, toksiška jėga.
Yra dvejopi politinių žemėlapių negalavimo atvejai. Pirmas – ūmus, kai tam tikrame žemėlapio taške staiga keičiasi viskas: pavadinimai, spalvos, sienų konfigūracija. Antras atvejis – latentinis, uždelsto veikimo, kai, atrodė, pamirštas, istorijos vadovėliuose užkonservuotas geopolitikos marazmas staiga išnyra kitame laike. Kokybiniu požiūriu, kartografinė aritmija gali būti vėlgi dvejopa: sukelta vieno didybės manijos apimto suvereno. Arba atvirkščiai – atvejis, kai daugybė žmonių sukyla prieš neteisingus žemėlapius ir atstato istorinę tiesą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
