Populizmo įsigalėjimas modernioje politikoje
Tačiau ypač populistų užderėjo mūsų laikais. Jie gali būti kairieji – tokiais buvo Chavesas Venesueloje, Correa Ekvadore ir Moralesas Bolivijoje. Chavesas pagarsėjo tuo, kad išrėžė pačią ilgiausią devynių valandų kalbą. Pas mus taip ilgai galėtų kalbėti tik Kamblevičius, jeigu jam pamirštume nuimt mikrofoną. Ir Darius Užkuraitis, jei „Eurovizija“ truktų čiut ilgiau.
Žinoma, populistų gali būti ir iš dešinės. Pavyzdžiui, mūsų mielas Bunga Bunga, Silvio Berlusconi iš Italijos. Mielas milijardierius, kuris nesidrovėjo betarpiškai bendrauti su paprastais žmonėmis.
Lotynų Amerikoje irgi atėjo dešiniųjų populistų metas – Bolsonaro Brazilijoje pareiškė, kad geriau mirtų negu sužinotų, kad jo sūnus yra ūsuotas gėjus. Ką daryti mažajam Bolsonaro? Easy, nusiskusk ūsus ir tėtukas vėl bus laimingas.
Būna, aišku, ir populistų, kurie net nesuprasi, iš kairės jis ar dešinės. Kad ir Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte. Jis irgi neieško žodžio kišenėje. Va, geriausi jo perlai:
„Hitleris išžudė tris milijonus žydų. Pas mus trys milijonai narkomanų. Būčiau laimingas, galėdamas juos išžudyti.“
„Aš buvau atskirtas nuo žmonos. Tai ką man daryti? Aš juk ne impotentas, negaliu juk jam leisti taip sau kaboti. O kai išgeriu viagros, jis stovi.“ Ir čia tikrai ne apie kokį nors monumentą Filipinų žmonėms.
Ir, tokia vyšnia ant torto katališkuose Filipinuose: „Aš norėjau jam paskambinti: „Klausyk, Popiežiau, kalės vaike, varyk tu namo ir daugiau neatvažiuok.“ Čia Pranciškui. Antra vertus, Prezidentą galima suprasti – popiežiaus vizito metu Maniloje susidarė kamščiai. Tai kaip nesureaguosi?
Ir ką? Ir nieko. Dutertės reitingas Filipinuose vis dar virš septyniasdešimt.
Ir pabaigai, sąrašas nebūtų pilnas, jeigu nepaminėtumėm keturiasdešimt penkto JAV prezidento.
Trumpas pažymi visas varneles populisto rekvizitų sąraše. Jis nuolat aiškina, kaip nusausins Vašingtono pelkę, suprask, išnaikins politikus ir lobistus.
Jis pats yra elito atstovas, milijardierius, bet jo milijardai yra geri, o kitų – blogi.
Jis pasakoja, kokia Amerika yra gera, ir kokie visi kiti yra blogi ir naudojasi Amerika. Amerika yra babytė, pas kurią po pensijų mokėjimo dienos eina visi anūkai ir prašo padėti. Trumpas negali to pakęsti, nes jis nemėgsta babyčių. Jam patinka jaunos ir silikoninės.
LVŽS
Ar Ramūno Karbauskio vedamą Valstiečių ir žaliųjų sąjungą galima pavadinti populistais? Čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Ramūnas – patyręs ūkininkas, tad dirvą savo pergalei ėmėsi ruošti iš anksto. Dar 2014-ųjų pradžioje portale ekspertai.eu, kurį tuo metu valdė ir toks būsimas, o po to nebebūsimas bendražygis Vytautas Bakas, pasirodė Ramūno straipsnis skambiu pavadinimu: „Kodėl „elitas“ bijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos?“. Straipsnį išplatino ir portalas 15min.lt.
Jame būsimasis kultkomo pirmininkas skundėsi, kad politinis elitas prieš juos naudoja seniai patikrintą taktiką – vadina prorusiškais. Gal ir „Agrokoncerno“ sandorius su Kremliaus įtakoje esančiais Rusijos trąšų gigantais Jums tas elitas pakišo, gerbiamas Ramūnai?
Karbauskis nestabdė: „Nesame populistai ar radikalai. Sudarydami rimtą konkurenciją dominuojančioms partijoms, mes norime valstybę grąžinti žmonėms.“
Ruošdamiesi ieškojome mokslinio populizmo apibrėžimo. Tai va šitas Ramūno tekstas galėtų praktiškai neredaguotas eiti kaip pavyzdys prie to apibrėžimo. „Nesame populistai, bet elitas mus skriaudžia, nes mes norime grąžinti valstybę žmonėms.“
Analogiškas naratyvas kartojosi ir 2015-aisiais išplatintame dar viename straipsnyje ne mažiau skambiu pavadinimu – „Kada nustosime žaisti žmonių nervais?“. Ir jau pirmoje pastraipoje paaiškino, kad šis klausimas yra skirtas politiniam elitui. Naudodamasis proga norėčiau taip pat paklausti: kada nustosite žaisti žmonių nervais, Ramūnai?
Kas per tuos trejus metus pasikeitė? Vidutinė alga paaugo 57 procentais, o vidutinis mokytojo atlyginimas padidėjo dvigubai – dabar vidutinis mokytojas uždirba beveik 1 400 eurų. Netikite? Aš irgi ne, bet štai tokią informaciją prieš gerą savaitę savo feisbuke išplatino Agnė Širinskienė. Žvelgi į ją ir supranti, kad Lietuva žydi, jokie ūkininkų, dėstytojų ir visų kitų protestai nevyksta, o „žalstiečių“ reitingai užkilę į neribotas aukštumas.
Tik realybėje Širinskienė surinko sau patogius skaičius, pamiršdama paminėti kai kurias „smulkmenas“. Pavyzdžiui, kad nuo 2019-ųjų buvo sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, todėl „popieriniai“ atlyginimai šovė aukštyn, kai pokytis realybėje buvo gerokai kuklesnis.
Agnė yra vadovėlinė populistė, gebanti sakyti tik tai, kas patogu jai, ignoruodama ar iškraipydama bet kokius nepatogius faktus. Bet tikrai ne visus „žalstiečius“ galima pavadinti populistais. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kad ir kaip daugelio nemėgstamas, iš visų jėgų bando vykdyti tai, ką pasižadėjo tiek prieš rinkimus, tiek gavęs portfelį.
Apskritai Vyriausybėje populistų yra minimumas – kas pavadins Šapoką, Linkevičių, Karoblį, Vaičiūną populistais meskit akmenį. Na, gal ant Matuko kapo suklupęs Kukuraitis tvokstelėjo populizmo garais, bet nieko, atsistojo ir nuėjo.
Tiek Širinskienė, tiek Veryga ženkliai prisidėjo prie to, kad valdančiųjų reitingai artėja prie vienaženklės zonos, tad didžiulė tikimybė, kad kituose Seimo rinkimuose juos pakeis nauji gelbėtojai. Šventa vieta tuščia nebūna – kažkam gi reikės perimti Kultūros komiteto pirmininko skeptrą.