Eucharistija (iš gr. dėkojimas) yra vienas iš iškiliausių Bažnyčios sakramentų, liturgija, per kurią krikščionių bendruomenė Šventojoje Dvasioje dėkingai mini Dievo Tėvo galingus meilės darbus – sukūrimą, Izraelio išrinktumą ir išlaisvinimą, savo Sūnaus Jėzaus Kristaus atsiuntimą, Jėzaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą ir taip atmindama išgyvena šį išganymo vyksmą kaip esamą.
Bažnyčia tiki realiu Jėzaus buvimu duonos ir vyno atnašų perkeitime ir bendrystę steigiančiu Šventosios Dvasios veikimu šiame bendrojo valgymo šventime. Eucharistija it aukso gija driekiasi nuo Paskutinės vakarienės per visus Bažnyčios istorijos amžius iki pat mūsų šiandienybės.
Kunigui kartojant Jėzaus Paskutinės vakarienės žodžius „imkite, tai mano kūnas“ ir „tai mano kraujas“, įvyksta esmėkaita – duona ir vynas virsta Viešpaties kūnu ir krauju, nors fizikiniu ir cheminiu požiūriu, duonai ir vynui nieko neatsitinka, tačiau juose čia ir dabar tikrai ir realiai esti išaukštintas ir sudvasintą kūną turinčio Jėzaus buvimas.