Evangelijos tekste dar girdėti Jėzaus krikšto aidas. Jonas Krikštytojas liudija apie Jėzų krikšto prie Jordano kontekste. Pamatęs ateinantį Jėzų, Krikštytojas ištarė šiuos mįslingus žodžius: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29).
Romos katalikų liturgijoje – Šventose Mišiose – šie žodžiai pasigirsta prieš Komunijos dalijimą, skirtumas tik tas, kad Evangelijoje žodis „nuodėmė“ vartojamas vienaskaita, o liturgijoje daugiskaita.
Kodėl evangelistas Jonas kalba tik apie vieną nuodėmę, lyg pasaulyje nebūtų daug nuodėmių? Kokia tai nuodėmė?
Skaitydami Evangeliją pagal Joną randame aiškų atsakymą – netikėjimas, kitaip tariant, netikėjimas Dievo meile, taigi ir netikėjimas broliška meile. Nuodėmė ateina iš šios abejonės, įsišaknijusios giliai mūsų širdyje.
Evangelistui Jonui šis netikėjimas yra nuodėmė ir iš jos kyla visos kitos nuodėmės: dėl pasitikėjimo Dievo meile stokos pateisiname visas savo egoizmo ir blogos elgsenos formas.
Todėl neatsitiktinai Evangelijos tekste pavartotas ne būsimasis laikas, reiškiantis laukimą, ne būtasis, kalbantis apie jau seniai praėjusius įvykius, bet esamasis: Jėzus naikina pasaulio nuodėmę.
Viešpats nepailsdamas naikina, nušluoja kiekvieną žmogaus nuodėmę, ir tai vyksta dabar. Jis tai daro ne bausdamas, bet teikdamas malonę, su meile prisiliesdamas prie širdies. Juk blogį galima nugalėti tik gerumu.