Vytautas Valentinavičius. Bebrizmas – bendras politinis vardiklis Lietuvoje

Ilgą laiką mėginama buvo įtikinti, kad bebrizmas būdingas buvusiems komunistinės partijos, virtusios į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), o vėliau susijungusios su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nariams. Visgi, ši valdančioji dauguma įrodė, kad bebrizmas nesirenka politinių partijų, o tik keičia formą. Valstybinėje veikloje senajai sovietinei nomenklatūrai būdingi metodai rūpintis tik savo interesais yra būdingi ir konservatoriams, ir liberalams, ir kitoms politinėms partijoms.

Andriaus Tapino skaidrinimo akcija atskleidė, kad sovietinės nomenklatūros tradicijos gajos ir neaplenkė net ir jaunų politikų, kurie perėmė „geruosius“ pavydžius iš vyresnių politikų ar net savo tėvų. Patekę į savivaldą jaunieji bebrai pelnėsi valstybės lėšomis, o kai pateko į Seimą net rado pasiteisinimų savo poelgiams, esą, jų niekas netikrino, nepastebėjo, atskaitomybės nereikalavo, o sąžinė bei aukšti moralės standartai liko nuošaly, nes valdžia ir asmeniniai interesai pakeičia standartus dar visai neseniai taikytus opozicijai, politikai nebėra tokie reiklūs sau – nebent kitiems.

Bebrizmo valdančioje daugumoje apraiškos ėmė ryškėti sulig Laisvės partijos skandalu, kai žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis pranešė apie ministrės Aušrinės Armonaitės draugės, ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmonos Agnės Belickaitės žmonos sėkmingą karjerą. Tuomet jis rašė, jog „senuosius „bebrus“ keičia jaunieji“, o Prezidentas ragino net A. Armonaitei svarstyti apie atsistatydinimą. Visgi, aukšti moralės standartai taikomi Vakarų demokratijose nesuveikė, atvirkščiai Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė gynė ministrę ir nesvarbu, kad būdami opozicijoje konservatoriai reikalavo buvusio ministro Jaroslav Narkevičiaus atsistatydinimo bei tuometės Vyriausybės atsakomybės.