Kasparas Adomaitis. Renovacijos procesą siūlau lėtinti – štai, kodėl

Iki šiol visos vyriausybės ir savivaldybės sau kėlė tikslą kuo daugiau daugiabučių apklijuoti putplasčiu. Tai tęsiasi ir šiandien. Seimo Aplinkos apsaugos komitete vis dar pagrindinis klausimas: kodėl per metus renovuojame po 400–500, o ne 1000 daugiabučių?

Ar verta renovuoti tik sienas?

Tikrai ne. Pavasarį Seime inicijavau siūlymą, spartinantį šilumos mazgų atnaujinimą daugiabučiuose. Siūlymui buvo pritarta. Šiuo metu jau patvirtintos 52 paraiškos, daugiau nei 100 paraiškų dar pildoma, todėl šiam greitam, nebrangiam ir paprastam atnaujinimui numatyti 4 milijonai eurų greitai pasibaigs. Šilumos mazgų ir radiatorių subalansavimas iki 20 proc. sumažina sąskaitas už šildymą ir užtikrina komfortišką temperatūrą visuose namo butuose.

Tuo tarpu, net jei su visapuse renovacija įsibėgėtume iki 1000 daugiabučių per metus, užtruktume apie 35 metus, kol atnaujintume visus Lietuvos namus. Prioritetą teikiant tik šilumos mazgų modernizavimui ir radiatorių balansavimui, visus Lietuvos daugiabučius sutvarkytume kelis kartus sparčiau, finansinę naudą pajustume greičiau, o bendras šilumos ir CO₂ emisijų sutaupymo rezultatas būtų ne mažiau įspūdingas, nei renovuojant daugiabučių sienas.

Kiek putplasčio klijuosime?

Formaliai norime kuo šiltesnių namų. Pavyzdžiui, naujuose renovacijos paramos kvietimuose keliame reikalavimus energetinio naudingumo klasėms (nuo C kyla iki B). Bet tuo pačiu žinome, kad šios klasės yra paruoštos „šakėmis ant vandens“. Paaiškinant labai supaprastintai, kiek reikia putplasčio, kad daugiabutis taptų B klasės, priklauso nuo to, ar šilumos poreikį skaičiuosime pagal 1990-ųjų, ar pagal 2020-ųjų vidutinę žiemos temperatūrą. Šiandien skaičiuojame pagal 1990-ųjų, todėl putplasčio reikia daug.

Nors Aplinkos ministerija pažadėjo pateikti renovacijos finansinio-ekonominio naudingumo skaičius atsižvelgiant į pasiekiamą energetinę klasę, tačiau, bent jau iki pakylant energijos kainoms, pasiekiami šilumos sutaupymai dėl putplasčio paprastai neatsiperka – atsipirkimas pasiekiamas tik dėl po renovacijos padidėjusios nekilnojamojo turto vertės. Jei būsto nenuomojate arba neplanuojate parduoti, teigiamo finansinio pokyčio galite ir nepajausti.

Todėl daugiabučių šiltinimui putplasčiu siūlau pamažu traukti rankinį stabdį.

Renovacija galėtų vykti lėčiau

Vis dažniau pasigirsta balsų, kad dalį daugiabučių reikėtų tiesiog griauti. Lubos žemos, langai ir balkonai maži, būsto išplanavimas nepatogus ir nešiuolaikiškas, konstrukcijos nebeatlaiko. Net jei galvojate, kad namas taps estetiškesnis po renovacijos, tai nebūtinai tiesa – kai kuriuose kvartaluose galima rasti nykesnį vaizdą, nei jis buvo prieš renovaciją: pigios medžiagos, būdinga gelsvų atspalvių monotonija, primityvūs architektūriniai sprendiniai arba jų nebuvimas dažnai ne pagerina, bet pablogina situaciją. Taip miestų urbanistinis veidas pamažu nyksta ir niveliuojasi.

Šilumą taupyti turėtume modernizuodami šilumos mazgus ir subalansuodami radiatorius. Tuo tarpu visapusė daugiabučių renovacija galėtų vykti lėtesniais tempais (dėl didesnės paramos poreikio), tačiau renovuojami namai turėtų iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę. Juose turėtų atsirasti liftai, komercinės patalpos pirmame aukšte, išsiplėsti kambarių erdvė (pvz., aukojant balkonus), padidėti langai. Estetiniai pastato renovacijos sprendimai irgi turėtų tapti labiau suderinti ir apgalvoti.

Kol kvartalinė renovacija Lietuvoje yra įstrigusi biurokratinėse pinklėse ir sudėtingame būsto, sklypų ir kt. savininkų interesų derinime, tokia išplėstinė atskirų daugiabučių renovacija galėtų tapti tikrąja naująja renovacijos strategija.