Žmonių atmintyje dar turėtų būti neišblėsę ir pavasario pabaigoje vykusių Lietuvos Prezidento rinkimų debatų atsiminimai. Koks pagrindinis skirtumas tarp amerikietiškų ir lietuviškų prezidentinių debatų? Teisingas atsakymas – debatų atkaklumas.
JAV debatuose – palauk nėra. Nuo pirmųjų minučių abu kandidatai į prezidentus oponentą be ceremonijų „kala prie kryžiaus“. Netrūksta abipusių kaltinimų ir įžeidimų. Dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas vos ne pirmu sakiniu pareiškė, kad iš pirmtako D. Trumpo paveldėjo Ameriką su dideliu nedarbu ir ekonomine suirute.
D. Trumpas – neliko skolingas. Anot jo, jis viską darė gerai, bet atėjo pandemija ir pažiūrėkite, kaip blogai su ja tvarkėsi J. Bideno administracija. Vienintelės naujos darbo vietos JAV – tai nelegaliems migrantams.
JAV prezidento debatų metu ne kartą į akis drėbta, jog oponento teiginiai yra melas. Kandidatai be gėdos jausmo faktus interpretuodavo taip, kad būtų jiems palanku. Oponentas buvo apdalijamas nekompetentingiausio politiko epitetu. Abu oponentai ne kartą pasakė, kad laiko vienas kitą pačiu blogiausiu prezidentu JAV istorijoje.
Lietuviški prezidento debatai – kaip lietuviškos vestuvės. Kol įsisiūbuoja, praeina nemažai laiko. O kai pasiekiama kulminacija – būna laikas skirstytis. Taip ir pretendentai į prezidentus: pradžioje būna be galo mandagūs ir neįžeidus ir tik debatams einant į pabaigą išdrįsta pasakyti šiurkštesnį žodį oponento atžvilgiu.
Lietuvos prezidentinių debatų metu, atsimenu, būta tik du atvejai, kai oponentas būdavo įspraudžiamas į kampą. Dar iki pirmojo rato Prezidento rinkimų vienoje debatų laidoje dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir ypač – premjerė Ingrida Šimonytė – atakuoti dėl netinkamo pandemijos valdymo.
Jiems priminti gyventojų laisvių suvaržymai. Jų neefektyvumas. Matėsi, kad ypač I. Šimonytė jautėsi labai nepatogiai ir teko vartytis iš gaidžio. Tiesa, skirtingai nuo JAV, Lietuvoje pandemijos valdymo tema Prezidento rinkimų debatuose niekados daugiau nebuvo keliama.
Kitas oponento pastatymo į nepatogią padėtį atvejis nutiko antrojo Prezidento rinkimų turo metu. Daukanto aikštėje vykusiuose debatuose G. Nausėda priminė 2009 metų ypač nesėkmingą ekonominės krizės valdymą.
Kaip žinoma, dabartinė premjerė I. Šimonytė tuometinėje konservatorių Vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas. Ji aiškiai buvo nepasiruošusi šiai temai. Nors ir turėdama greitą reakciją ir įprastai neieškodama žodžio kišenėje, tuomet ji pasimetė. Jos povyza ir kalbėjimas rodė, kad ji nervinasi. Temoje jautėsi nepatogiai.
Galima būtų daryti prielaidą, kad JAV ir Lietuviški prezidento rinkimų debatai skiriasi, nes skiriasi nacionaliniai charakteriai. Amerikiečiai ekspresyvesni, kai kada net stačiokiški. Kaip tikri kaubojai gali „išsitraukti“ ir su ginklu įrodinėti savo tiesą.
Lietuviai – melancholiški. Neskubantys, nelinkę konfliktuoti. Neretai vengiantys atvirai pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Tad prezidentiniai debatai – tokie „be druskos“.
Žinoma, galima daug ką nurašyti nacionaliniam charakteriui ir, kai patogu, slėptis už tautai būdingų bruožų. Manau, kad yra ir dar vienas, mažiau Lietuvoje aptariamas aspektas. Tai nacionalinės žiniasklaidos koncentracija sostinėje.
Pirmieji kandidatų į JAV prezidentus debatai vyko Džordžijos valstijoje Atlantos mieste. Debatus rodė šiaip jau dabartiniam prezidentui J. Bidenui palankumu išsiskirianti CNN televizija. Tikėtina, kad kiti debatai bus iš kitos vietos ir juos rodys kita žiniasklaidos grupė.
Lietuvoje visi prezidentiniai debatai vyko Vilniuje. Juos rengė ir transliavo nacionalinės žiniasklaidos grupės, kurios taip pat bazuojasi sostinėje. Atrodytų, o kas čia tokio?
Nori to ar nenori, bet aplinka daro poveikį. Vilniaus aplinka tikrai daro poveikį žiniasklaidai. Tiesa, to galima nepripažinti ir viešai neigti, nepaisant to – tas poveikis bus. Ne paslaptis, kad Vilnius rinkimuose balsuoja kitaip nei likusi Lietuva.
Sostinė yra „pažadėtoji konservatorių žemė“. 2023 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) beveik visoje Lietuvoje pralaimėjo, bet Vilniuje – laimėjo. Konservatoriai pergalėmis Vilniuje galėjo džiaugtis ir per šiais metais vykusius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Nacionalinė žiniasklaida yra Vilniaus žiniasklaida. Sąmoningai ar nesąmoningai, bet gaunasi, kad dabartinės didžiausios valdančiosios TS-LKD klaidos Vilniuje įsikūrusios žiniasklaidos yra tarsi numažinamos. Apie problemas pakalbama, bet nepersistengiant.
Jei turėtume JAV debatų kultūrą ir amerikietišką periodinę spaudą, tai dabartinė TS-LKD partija dėl nepakeliamos žiniasklaidos kritikos seniai jau būtų išsivaikščiojusi. Tačiau pedofilijos skandalas, kylančios kainos, premjerės priešlaikinių rinkimų žadėjimas ir nevykdymas, sunešioti keliai ir išsikvėpęs švietimas, gero krašto apsaugos ministro nuėmimas likus pusmečiui, paskelbus, kad jis ne toks jau ir geras, ir kitos bėdos – nenuskandina konservatorių.
Paklauskime savęs, ar situacija būtų tokia pati, jei visos šios kliurkos būtų įvykusios prie kitos, Vilniuje nepopuliarios politinės partijos? Atsakymas akivaizdus – ne. Aistrų ir „kraujo“ būtų gerokai daugiau. Tokie lietuviškų debatų ypatumai.