Ruslanas Baranovas. Ką Lietuva galėtų pasiūlyti Trumpui?

Vakarų valstybės įtemptai ruošiasi galimam Donaldo Trumpo tapimui JAV prezidentu. Europos politikai ir diplomatai stengiasi užmegzti ryšius su D. Trumpo aplinkos žmonėmis, didinti gynybos biudžetus, rasti sprendimus, kurie apsaugotų NATO nuo vienašališkų D. Trumpo sprendimų. Matyt, labiausiai šioje veikloje išsiskyrė tuomet dar Jungtinės Karalystės užsienio ministru nebuvęs Davidas Lammy’is, kuris pats būdamas kairysis nuvykęs į JAV susitiko ne su natūraliais sąjungininkais demokratais, o savo energiją (ir viešuosius ryšius) skyrė ryšiams su trumpininkais megzti.

Europiečiai neramiai stebi D. Trumpo pareiškimus dėl Ukrainos bei NATO, ne mažiau nerimo kelia ir tai, kad priešingai nei prieš aštuonerius metus, JAV traukimasis iš Europos ir pragmatinės užsienio politikos nuostatos atrodo dominuojančios ir pačioje Respublikonų partijoje.

Nors, kaip visada, JAV prezidento rinkimuose užsienio politika nėra labai svarbi tema, trumpininkų pagrindinė mintis yra gana aiški. Problema yra ne tiek jų noras izoliuotis nuo pasaulio (ar šiuo atveju Europos), bet ta, kad jų požiūriu, neskirdama pakankamai pinigų gynybai Europa naudojasi Amerika. Dažnas amerikietis priversti dirbti papildomą pamainą, kuri virsta JAV gynybos biudžetu, kai europietis neskirdamas pakankamai pinigų gynybai mėgaujasi ilgomis atostogomis ir nemokamu švietimu bei sveikatos apsauga. „Jie mus laiko durniais ir tai baigsis“, – tai pagrindinė trumpų D. Trumpo remarkų šia tema esmė. Arba, kaip sakė D. Trumpo viceprezidentas Jamesas Davidas Vance’as, Europa yra pašalpinis.

Šis argumentas bei pirmoji D. Trumpo kadencija, pažymėta bandymais „sutvarkyti Artimuosius Rytus“ ir imtis Kinijos problemos, rodo, kad jo poziciją vadinti izoliacionizmu nėra tikslu. Tai veikiau kažkas tarp pragmatizmo ir personalizmo, kur D. Trumpo asmeninis santykis su vienos ar kitos šalies vadovu ne mažiau svarbus nei realpolitik išskaičiavimai. Niekur nedings ir D. Trumpo praktikuotas matchinimo (angl. match – atitikti, „Delfi“ past.) principas: kiek investuojate jūs – tiek investuojame ir mes, kiek atnešate jūs – tiek atnešame ir mes.

Suprantant D. Trumpo užsienio politikos principus, vienas po kito pilasi raginimai Europai rimtai pagalvoti, ką konkretaus ji gali pasiūlyti D. Trumpo Amerikai. Lietuvai irgi reikia diskusijos apie tai, ką mes galime atnešti ant stalo kalbėdamiesi su D. Trumpo aplinkos žmonėmis. Toliau pateikiamos mintys yra galimos gairės, kaip pateikti mūsų interesus, kad jie būtų išgirsti D. Trumpo. Mes jau žinome, kad idėjos turi būti pragmatiškos, kad jos negali atrodyti „pašalpinės“, bet taip pat jos turi būti trumpos ir aiškios, nes JAV prezidentas nemėgsta ilgų ir sudėtingų pasakojimų.

1. Pirmiausia, reikia atsisakyti gynybai skiriamų procentų kalbos ir pereiti prie pajėgumų bei to, ką mes darome, kalbos. Procentai ne tik nekariauja, bet panašu, kad D. Trumpo administracija manytų, kad nei 3,5, nei net 4 gynybai skirti procentai nebūtų adekvatu Lietuvos padėčiai. Tad procentų akcentavimas ilguoju periodu gali tapti akmeniu po mūsų kaklu. Investicijos į gynybą toliau turi augti, bet turime greičiau jas perkelti iš popieriaus ir planų į tikrus pajėgumus.

2. Kalbos apie taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, tarptautinę teisę ir tarptautines organizacijas D. Trumpo aplinkos žmonėms yra raudonas skuduras. Jų interpretacijoje visos šios taisyklės sudaro terpę, kurioje kitos pasaulio šalys tiesiogiai ir metaforiškai lobsta Amerikos sąskaita. Vis tik anarchija pasaulyje taip pat nėra Amerikos interesas. Tad galime bandyti įtikinti galimą D. Trumpo administraciją, kad ne taisyklės kaip tokios yra blogai. Kad „pasaulio tvarką“ galima reformuoti nepereinant prie „kas stiprus, tas teisus“ ir įtakos zonų logikos.

3. NATO turi būti ne „Trump-proofed“, tai yra su apsaugomis nuo D. Trumpo, bet „Putin-proofed“.

4. Pirmoji D. Trumpo kadencija parodė, kad jis mėgsta nestandartinius ir rizikingus sprendimus. Tokių jam irgi turėtume pateikti. D. Trumpui laimėjus, Lietuva galėtų kreiptis į JAV prašydama leidimo pirkti nedidelį kiekį raketinių pajėgumų, kurie dieną x galėtų pasiekti Sankt Peterburgą ar Maskvą. Galime pabandyti padėti ant stalo Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimą, pabrėžti, kad Baltarusija yra karo prieš Ukrainą šalis. Turime atkreipti į save dėmesį.

5. „Fight!“ – sušuko Donaldas Trumpas, snaiperiui pasikėsinus į jo gyvybę. Savo nacionalinį-diplomatinį pasakojimą galime perkalibruoti nuo okupacijų ir „mes suprantame rusus“ prie kovotojų tautos naratyvų. Mes kovojome su kiekviena okupacija, jie uždraudė mūsų kalbą, mūsų raštą, mus trėmė, žudė, bet mes visada kovojome, sukilimai, partizanai, knygnešiai, Baltijos kelias, „kiek rovė, neišrovė“, mes fighteriai, pone Prezidente, visai kaip jūs.

6. Kartais turime būti paradoksalūs. D. Trumpo aplinkai galime pradėti pardavinėti mintį, kad Europos nėra ir kad dvišaliai bei daugiašaliai bendradarbiavimai gali duoti daug naudos visoms pusėms. Pirmiausia čia akys krypsta į Suomiją, kuri palaikė gerus santykius su D. Trumpo Amerika pirmosios jo kadencijos metu. D. Trumpo pergalės atveju turėtume stebėti, kaip vystysis JAV ir Lenkijos santykiai, nes dabartinė Lenkijos valdžia, švelniai tariant, nėra mėgstamiausi žmonės D. Trumpo aplinkoje. Kartą man net teko girdėti, kad „Trumpui nelabai patinka tai, ką su jo draugais Varšuvoje daro naujoji Lenkijos valdžia“. Kita vertus – ir čia paradoksas – turime aiškiai ir tiesiai kalbėtis apie Europos savarankiškumo didinimą. Viena vertus, kas jei ne stūmimas į tai yra visa D. Trumpo retorika, kita vertus, vargu, ar pati JAV suinteresuota, kad Europos savarankiškumas reikštų, kad Europa nustotų savo karinę techniką pirkti iš JAV.

7. Kalbant apie Ukrainą, pirmas pragmatinis argumentas už pagalbą Ukrainai yra tai, kad už 5 proc. savo gynybos biudžeto per metus JAV gauna labai gerą rezultatą, t. y. ukrainiečiai sėkmingai sunaikina didžiulius kiekius Rusijos karinės technikos ir karių. Net ir atmetus visą kitą, tai gera investicija.

8. Galime kelti mintį, kad prieš bet kokias derybas ar kalbas su Rusija turime duoti Ukrainai viską ir nuimti visas raudonąsias linijas, kad ši maksimaliai pagerintų savo derybines pozicijas (o mes tikėtumės, sulaužytų fronto liniją ir išstumtų Rusiją iš savo teritorijos).

9. Bet kokios kalbos apie karo pabaigą turi jaustis kaip Ukrainos (ir JAV) pergalė, nes situaciją stebi JAV partneriai Indijos–Ramiojo vandenyno regione, kuriems Ukrainos privertimas taikytis gali pasiųsti signalą ieškoti kontaktų su Kinija.

10. Net jei Europa neturi pajėgumų padėti JAV konvencinio karo su Kinija kontekste, didėjant įtampoms ir prekybiniams karams tarp JAV ir Kinijos, Europos rinka bus reikalinga JAV kaip praradimų amortizatorius.

11. Nors Vokietijos ir JAV santykiai tikrai nebūtų prastesni nei pirmos D. Trumpo kadencijos metu, nes blogiau paprasčiausiai neįmanoma, mūsų interesas yra, kad Vokietija išliktų kambaryje, ar bent jau prieškambaryje, JAV priimant savo sprendimus.