Atėjo metas padėkoti 1990 m. lapkričio 11 d. karininko priesaiką tarnauti Lietuvos valstybei davusiam ir penkerius metus sąžiningai bei nesavanaudiškai Lietuvos kariuomenei vadovavusiam generolui Valdemarui Rupšiui.
Dvejus metus dirbant viceministru Krašto apsaugos ministerijoje teko intensyviai bendradarbiauti su generolu V. Rupšiu ir jo komanda, įskaitant pajėgų vadus, kariuomenės vienetų karininkus, puskarininkius bei eilinius karius ir, žinoma, su kariuomenės štabo vadu, generolu Mindaugu Steponavičiumi.
Generolo Valdemaro Rupšio kadencija nebuvo eilinė: prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje, migrantų krizė, galėjusi peraugti į ginkluotą susirėmimą, intensyvus tarptautinių karinių pratybų grafikas ir iššūkiai, susiję su priimančios šalies parama.
Daugiau nei dvigubai per kadenciją išaugęs finansavimas krašto apsaugai ir politikų bei visuomenės lūkestis Lietuvos kariuomenę apginkluoti nedelsiant, o sandėlius prikrauti amunicijos – taip pat buvo nemažas galvosūkis kariuomenės ir politinei vadovybei.
O trūko visko – nuo sandėlių amunicijai, garažų ir dirbtuvių karinei technikai iki kareivinių bei pačios amunicijos ir ginkluotės. Kartu su politine vadovybe ir agentūromis prie Krašto apsaugos ministerijos darbas su Lietuvos kariuomene vyko sklandžiai, remiantis pasitikėjimu ir pagarba vieni kitiems.
Dėkoju generolui Valdemarui Rupšiui už gebėjimą aukščiausiu lygiu bendradarbiauti su politine vadovybe, kuri paprastai be deramo, nesavanaudiško karinio patarimo gali neišvengti klaidų. Svarbu pažymėti, kad kariuomenės vadas – puikus karinis diplomatas, pelnęs pagarbą bei pasitikėjimą tarp mūsų NATO sąjungininkių. Kartu pasiekti strateginiai tikslai: Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje, surastas bei įsteigtas Rūdninkų karinis poligonas, pradėti infrastruktūros įrengimo darbai.
Vokietijos aukščiausių politikų sprendimas dėl vokiečių brigados dislokavimo be karinio įdirbio nebūtų taip paprastai pasiektas. Vokiečiai generolai į Lietuvą atvyksta dažnai, jie jaučiasi čia tinkamai priimami su priimtinu savo sąjungininkų – Lietuvos kariuomenės – požiūriu į bendrą veikimą ir bendradarbiavimą. Ilgametė tarptautinė karinė sąveika su sąjungininkais duoda gerus rezultatus ir politiniame lygmenyje.
Netrukus turėsime naują kariuomenės vadą. Tikrai džiugu, kad nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje užaugo pakankamai generolų, turinčių ir tarptautinės patirties, galinčių vadovauti mūsų kariuomenei.
Mūsų valstybė bus tokia stipri, kokia stipri bus Lietuvos kariuomenė. Tad linkiu naujajam vadui drąsiai vesti mūsų kariuomenę pasirinkta, teisinga kryptimi ant gerai paklotų pamatų. Lengva nebus, geopolitinė padėtis išliks įtempta, teroristinė Rusija pripažįstama kaip ilgalaikė grėsmė.
Džiaugiuosi, jog visuomenės supratimas, kad būtina papildomai finansuoti mūsų krašto apsaugą, yra įgyvendinamas, Seime įsteigiamas Valstybės gynybos fondas, leisiantis dar labiau sustiprinti krašto apsaugą.