Bėgioti gali ne kiekvienas: gydytojas įvardijo, kam bėgimas gali sukelti sveikatos problemų ir į kokius signalus būtina atkreipti dėmesį

Skaudantys keliai yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria bėgikai, ypač pradedantieji. Tačiau tai – ne vienintelis galimas sunkumas praktikuojant šią sporto šaką. Ne kiekvienas žino, kokie rizikos veiksniai signalizuoja, kad bėgioti pavojinga ar kad reikėtų koreguoti bėgimo techniką ar kitus jo parametrus. Apie tai, kuo rizikuoja turintieji antsvorio, kokias traumas nutyli profesionalūs bėgikai, kodėl moterims sunkiau siekti profesionalių aukštumų ir kaip bėgioti saugiai vidutinio amžiaus bei vyresniems asmenims, atskleidžia LSMU Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

– Gydytojau, iš kineziterapeutų ir buvusių bėgikų tenka girdėti, kad bėgti gali ne kiekvienas – ką jūs apie tai manote ir kodėl?

– Be abejo, saugiai ar neskausmingai bėgti gali ne kiekvienas. Įsivaizduokime visą gyventojų kontingentą – tarp jų yra ir traumuotų, ir vyresnio amžiaus žmonių, ir turinčių antsvorio, ir kitų įvairių rizikos faktorių. Taigi, tai ne kiekvienam, bet didžiajai daliai tinkama judėjimo ar fizinio aktyvumo forma.

– Kokie yra tie pagrindiniai rizikos faktoriai?

– Silpnas jėgos ir kūno svorio balansas – tai dažniausiai pasitaiko turintiems antsvorio arba labai silpną raumenyną. Taip pat – degeneracinės sąnarių ligos, kurios būdingesnės vyresnio amžiaus asmenims arba kad ir jauniems asmenims, likus negrįžtamų padarinių po patirtų sąnarių traumų arba sergant sunkesnėmis sąnarių ligomis, kartais – sergant gretutinėmis vidaus organų ligomis. Tokių asmenų galimybės toleruoti bėgimo krūvį yra prastesnės.

Dar vienas aspektas –