Iš patirties: ką reiškia, kai trūksta vitamino D, ir kodėl dalis lietuvių pavasarį pasitiko su sumauta savijauta

Kad lietuviams, kaip ir šiauriečiams, trūksta vitamino D, turbūt girdėjo dauguma, vis dėlto, kol nesusiduri su tuo asmeniškai, tai praleidi pro ausis. Baigiantis žiemai teko darytis visai su tuo nesusijusius tyrimus, ir gydytoja atsainiai mestelėjo: „Šiaip tai viskas gerai, tik kad tyrimas rodo jūsų kaulų ir raumenų nykimą. Pasitikrinkite, gal trūksta vitamino D?“ Ką?! Tuo patikėti buvo sunku, nes daug laiko praleidžiu lauke, reguliariai sportuoju, o ir visą šaltąjį sezoną gėriau šio vitamino papildus. Vis tik atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vitamino D trūksta smarkiai. O pasikalbėjus apie tai su pažįstamais išaiškėjo, kad tai dažna problema.

Nors dabar, atšilus orams, saulės gauname daugiau, tai dar nereiškia, kad šį pavasarį pasitikome ne su dideliu vitamino D deficitu. Kodėl jis toks svarbus ir kaip šio vitamino gauti?

Požymiai, būdingi daugeliui

Aš pati, iš kraujo tyrimo sužinojusi, kad vitamino D turiu perpus mažiau, nei reikėtų minimaliai dozei, susivokiau, kad jau porą mėnesių tikrai jaučiausi labai pavargusi. Kur tik beeidavau – ar sportuoti, ar pasivaikščioti, skųsdavausi, kad nieko nenoriu, tik gulėti ant sofos. Ant sofos, tiesa, taip ir negulėjau, nes galvojau, kad mane tiesiog apėmė tingulys / apatija. Pasikalbėjusi apie tai su kolege sužinojau, kad jai rado dar didesnį vitamino D deficitą – ji kone nuolat jausdavosi pavargusi ir vis klausdavo manęs: iš kur tu turi jėgų ir noro sportuoti? Tačiau aš pati viską dariau iš inercijos, prisivertimo. Nuotaika irgi buvo sumauta, bet tą bandžiau sieti su žiemos slogučiu. 

Tuomet perkalbėjau su...