„Kokios laimės tu čia ieškai?“ – kodėl sovietinė užspausta karta nesupranta savo vaikų, kurie ieško dangiškų migdolų

Marija, septynerius metus pradirbusi viename darbe, jau kurį laiką jautė, kad išsisėmė, nebenori ir nebegali. Vieną dieną ji pribrendo – išeinu į niekur, kas bus tas. Lina jau ilgai nejautė traukos savo vyrui, netgi persikėlė miegoti į kitą kambarį. O kartą, ją lifte pakalbinus gražiam vyrui ir suspurdėjus širdžiai, suprato, kad viskas. Jos santuoka baigta. Kas sieja šias 30–40 metų moteris? Jų tėvai. Tiksliau, vyresnės kartos požiūris į savo vaikų norą būti laimingiems ir viską keisti iš pagrindų. „Kokios laimės tu čia ieškai, apie ką tu kalbi?“ – tai sovietinės kartos, neuždavusios sau klausimo, ar aš patenkintas darbu, santuoka ar gyvenamąja vieta, mintys. Tik kaip ši uzurpuota karta užaugino vaikus, ieškančius dangiškų migdolų?

Požiūrį pasiima iš draugų

Apie tokias patirtis bei nesutampantį požiūrį tenka girdėti tiek iš suaugusių vaikų, tiek ir iš jų tėvų. Šis besiskiriantis dviejų kartų požiūris bei gyvenimo būdas rodo, jog tą jaunesnės kartos norą ieškoti laimės ir laisvės suformavo ne artimiausia jos aplinka – sovietiniai tėvai neskatino vaikų sau užduoti tokius klausimus, ar aš esu laimingas ir ką galėčiau padaryti, kad jausčiausi laimingesnis. Tačiau tokios mintys šiems suaugusiems vaikams galėjo ateiti iš šiek tiek tolimesnės aplinkos – draugų, pažįstamų ir kolegų, kurie savo pavyzdžiu rodė kitokią kryptį, teigia psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Psichologės teigimu, yra toks posakis „referentinė grupė“ – tai yra tie žmonės, su kuriais mes lyginame save ir imame pavyzdį, tai gali būti draugų ratas, kolegos. Ir šiuo atveju tėvai yra kitame lygmenyje.

Jos teigimu, dabartiniai trisdešimtmečiai jau galėjo matyti ir savo tėvus, kurie skiriasi, nes ankstesnė karta dar studijų metais susilaukdavo vaikų, taigi trisdešimtmečių tėvams dar tik truputį per penkiasdešimt. „Tačiau, jei kalbame apie vyresnius tėvus, skyrybų jų gyvenime tikrai buvo reta“, – dėsto G. Petronienė.

Tokie tėvai neskatino ieškoti laimės savo vaikų ar drįsti kažką keisti gyvenime, nes jie patys to nedarė. Ir tokio savo vaikų noro nesupranta. „Tie sovietiniai tėvai laimės gal ir būtų ieškoję, bet labai bijojo nukentėti finansiškai, nes skirtis buvo brangu. O šeiminė laimė jiems iškart siejasi su finansais. Be to, koks trečdalis tokių žmonių labai bijojo, ką žmonės pasakys, Ypač jei aplinkoje išsiskyrusiųjų nebuvo, o būti „pirmąja kregžde“ sunku“, – sako G. Petronienė.

Todėl, kalbant apie skyrybas, kuriomis pastaruoju metu baigiasi kas antra santuoka...