Paprastas piešinys apie žmogų gali pasakyti labai daug

Rudenėjant vis daugiau laiko praleidžiame namie. Rugsėjį vaikams keliaujant į mokyklą namuose neišvengiamai atsiranda popieriaus, pieštukų, rašiklių, flomasterių, spalvotų dažų. Psichologai siūlo išbandyti labai įdomų testą, kuris tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Testuojamas žmogus paprašomas nupiešti gyvūną, kurio nėra ir niekada nebuvo, kurio iki jūsų niekas nebuvo išgalvojęs. Tai gyvūnas iš fantastikos srities. Šiuo testu prasiskverbiama į vidinį žmogaus pasaulį, sužinoma kur kas daugiau nei duodant klausimus su atsakymais, kur reikia pasirinkti vieną iš duotų variantų.

Tiek vaikai, tiek suaugusieji per vizualinį vaizdą perteikia savo paties suvokimą, įsivaizdavimą apie savąjį „AŠ“. Šis testas netinka tik profesionaliems dailininkams, o daugiau visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek vyrams, tiek moterims.

Piešinyje visada būna pateikta informacija apie žmogaus vidinį pasaulį, tereikia šią informaciją tik iššifruoti. Piešinyje atsispindi to momento žmogaus norai, svajonės, baimės, abejonės, įsitikinimai ir lūkesčiai. Psichologas gali duoti nupiešti bet ką – ne tik fantastinį gyvūną, bet ir realų vaizdą: žmogų, medį, egzistuojantį gyvūną...

Žmogus per piešinį informaciją apie save perteikia nesąmoningai, todėl testą sunku suklastoti, sunku pameluoti.

Vienareikšmiškai piešinių interpretuoti negalima, tačiau egzistuoja kelios taisyklės.

Jei piešinyje figūros sumaišytos, neproporcingos, tai rodo nesugebėjimą planuoti. Didelis nerimas. Hipomaniška būsena. Psichopatinės tendencijos.

Jei piešinio figūra sumažinta, tai reiškia užsidarymą, atsiribojimą, depresines nuotaikas, paslėptą nerimą.

Linijų sujungimo sunkumai, taip pat sunkumai piešiant lenktas linijas, rodo sunkumus išreiškiant agresyvius draivus.

Jei piešinyje krinta į akis smarkus taškų užtušavimas, jų išryškinimas, tai rodo didelį difuzinį nerimą. Staigūs taškų pakitimai rodo polinkį į psichozę, delinkvenciją, agresyvumą. Suspaudimas – tai depresija, energijos kritimas. Pasvirimas žemyn taip pat rodo depresiją.

Jei piešinys labai smulkus, suspaustas – kompensacinės pastangos grėsmei sumažinti. Supaparastintas piešinys (nėra reikiamų detalių, pavyzdžiui, piešiant gyvūną, nėra nupiešta ant letenų pirštų, vietoj akių – taškai ir t.t.) – regresijos požymis. Jei gyvūno akys pakeistos taškais – rodo emocinį nepastovumą, nėra emocinio spontaniškumo.

Tendencija piešinį įrėminti apskritimu – nesaugumas, priklausomybės jausmai.

Jei piešinyje pastebimos apvalinimo ir susikirtimo problemos, tai reiškia, jog žmogus išlaiko tinkamą efektyvumo fasadą, bet nėra emocinio spontaniškumo.

Jei piešinyje viskas labai sugrūsta, supainiota, jei piešiant gyvūną nupiešti jo vidaus organai, tai rodo galimą polinkį į šizofreniją. Tuomet žmogui reikėtų duoti atlikti dar kelis testus ir stebėti, ar nepasikartoja minėti požymiai.

Nepastovios, nelygios, iškraipytos linijos rodo polinkį į neurozę.

Jei piešiant labai spaudžiamas pieštukas, ypač piešiant taškus, galima įtarti esant polinkį į mazochizmą.

Jei piešiniui būdingas krentantis į akis štrichavimas, tai byloja apie įtampą ir nerimą faliniame seksualume. Taip pat štrichai ir lengvos linijos rodo ambivalenciją sąlygojantį nerimą.

Jei žmogus sunkiau piešia vertikalias kraštines linijas, tai rodo sunkumus su autoritetais.

Piešinys iš daugybės smulkių linijų, daug kur atkartojamos tos pačios linijos, iš pradžių nupieštos ne taip smarkiai spaudžiant tušinuką, rodo, jog žmogaus pasitikėjimas savimi yra sutrikęs.

Spalvos atspindi vyraujančią nuotaiką. Juodos spalvos nereikėtų labai sureikšminti sakant, kad ji – depresijos požymis. Juoda spalva tiesiog sudaro ryškų kontrastą su baltu popieriaus lapu, todėl ji ir pasirenkama dažnai.

Šis testas naudingas ne tik todėl, kad labai daug apie žmogų galima sužinoti, bet ir todėl, kad tai puiki pramoga, kurios metu bendravimas tampa glaudesnis ir kūrybiškesnis. Be to, lavinamos kūrybinės asmens galios.