Tokie bandymai smagūs, kelia visos šeimos susidomėjimą ir gerokai priartina pavasarį, todėl verta jų imties tiesiog dabar – juk rudens pradžia pats geriausias laikas pradėti rūpintis savo augalų sėklomis.
Paprasčiausia – išimti ir išdžiovinti
Jau kone dešimtmetis prie pietinės daržinės sienos auginu nežinomos veislės pomidorus. Gal specialistai ją ir išsiaiškintų, tačiau už veislės pavadinimą man svarbiau skonis ir žinojimas, jog priežiūros šiems pomidorams reikės minimaliai. Todėl jau daug metų sėklas gaminu pati ir dar niekada nesuskundžiau jų daigumu.
Išsirenku keletą pačių gražiausių, gerai prinokusių pomidorų, savaitę ar net ilgiau palaikau ant pietinės palangės, kad minkštimas taptų purus, o pomidoras kai pradeda leistis – šaukštelio kotu o išskrodžiu sėkliukes. Svarbu pomidoro nepernokinti ir nesupūdyti, nes sėklos jo viduje gali pradėti dygti.
Išimtas sėklas gerai išplaunu per tankų koštuvą ir padžiovinu lėkštutėje ant tos pačios palangės.
Žiemą svarbu jas laikyti sausoje ir šiltoje vietoje, kad nesupelytų, todėl labiausiai tinka popieriniai maišeliai. Ant jų būtina užsirašyti, kokių augalo sėklos supiltos, kad nesusimaišytų su kitomis, jei ruošiate ne vienos, o kelių veislių pomidorų sėklos.
Internete augintojai dažnai dalijasi pačių surinktomis veislinių pomidorų sėklomis. Jei baiminatės, kad augalas galėjo būti apsikrėtęs ligomis, tokias sėklas prieš sėjant rekomenduojama pusvalandį pamirkyti labai silpname kalio permanganato tirpale, nuplauti, nudžiovinti – ir tik tada sėti.
Brandinti užtenka kelių dienų
Išdžiovinimas yra pats paprasčiausias sėklų gamybos būdas, tačiau nemažai patyrusių daržininkų sėklas brandina, kad jos atsiskirtų nuo gleivėtos masės.
Procesas tas pats: perpjovos pomidorą, šaukštelio kotu su visa gleivių mase išbraukti sėklas į stiklainį ir palikti išrūgti. Tai vadinama fermentacija. Šiltame ore sėklos susifermentuoja – atsiskiria nuo gleivių ir nusėda ant stiklainio dugno – maždaug per dvi paras.
Kol masė neišrūgusi, vandens pilti negalima, nes sėklos greitai sudygsta. Sėkloms atsiskyrus ir nusėdus ant dugno, jos kelis kartus perplaunamos vandeniu ir išdžiovinamos.
Privalumas tik toks, kad papiltos ant medžiagos, išraugintos sėklos neprilimpa.
Tinka ne visi agurkai
Dauguma daržininkų tokiu pat rauginimo metodu ruošia ir agurkų sėklą. Teigiama, jog ant nefermentuotų sėklų likęs apvalkalėlis neleidžia daigui išlįsti – savotiškai „užcementuoja“ sėklą. Tačiau pati esu ėmusi agurkų sėklas paprasčiausiu būdu ir visos sudygo.
Agurkų sėklas būtina palaikyti dvejus ar net trejus metus – įsitikinta, jog iš senesnės sėklos išauginti augalai turi daugiau moteriškų žiedų, todėl užaugina didesnį derlių.
Sėklinių agurkų neskubėkite nuskinti – būtų geriausia, jei jie sulauktų pirmųjų šalnų. Užaugintos šilumoje, vėsiame ore sėklos natūraliai stratifikuosis. To taip pat reikia, kad derlius būtų didesnis.
Sėklinį agurką rekomenduojama perjauti skersai. Sėkloms rinkti tinka tik toks agurkas, kuriame sėklos išsidėsčiusios keturiose kamerose. Trijų kamerų sėkliniai agurkai formuos tik vyriškus žiedus, jie tuščiažiedžiai, todėl vaisių neaugina.
Be to, reikia žinoti, kad sėkla imama tik iš priekinės agurko dalies, nes prie virkščios išimtos sėklos augina karčius vaisius.
Hibridus dauginti rizikinga
Net ir menkai patyrę daržininkai yra girdėję, jog ne visi augalai augina sėklas. Paprastai tai yra hibridai, kurie ant pakelių žymimi raidėmis F arba H. Tai augalai, kurie išauginti sukryžminus du skirtingų veislių augalus.
Hibridų sėklos negarantuoja, kad užaugs toks pat augalas, kaip tas, iš kurios buvo paimtos sėklos – gali skirtis jų aukštis, vaisių dydis ir net skonis.
Tačiau pažįstu ne vieną daržininką, kurie iš F1 (pirmos kartos hibridas) išaugintus pomidorus jau sėkmingai daugina sėklomis keturis, penkis ar net šešis metus – ir nesuskundžia kuo nors nusivylę.
Todėl jei šiemet ragavote nepamirštamo skonio pomidorą ir norite tokių užsiauginti pats, drąsiai bandykite – maža tikimybė, jog nepavyks.
Daug žmonių pasaulyje jau seniai neberemia sėklų pramonės, nes supranta, kad pačios geriausios sėklos yra tos, kurias pats užsiaugini arba prisirenki savo aplinkoje. Jos natūraliai prisitaikiusios prie mikroklimato, todėl geriau dygsta, užauga stipresni augalai.
Nereikia būti agronomu, kad pasiruoštum moliūgų, cukinijų, česnakų sėklų – išimi, išdžiovini ir turi. Taip galima paruošti daugelio daržo augalų sėklas.