Visada lieka tai, ko nespėjome padaryti, o lapkritis net ir po pirmųjų šalčių atsisveikinimui dar padovanoja vieną kitą skaidrią rudens dieną. Praleidę ją sode, nesigailėsite – nauda paversite malonų buvimą gamtoje.
Juo labiau kad lapkritis visiškai tinka daugeliui rudens darbų atlikti – kol sodo neuždengė sniegas, niekur nepavėluosime.
Lapai nėra šiukšlės
Kai kurių darbų sode anksčiau atlikti tikrai negalėjote – medžių lapai dar tik krinta. Jų negalima palikti, būtinai reikės sugrėbti. Kaip panaudoti lapus – kompostuoti, mulčiuoti augalus ar sudeginti, turėsite nuspręsti patys.
Tai priklauso nuo sodo būklės. Jei vasarą medžių lapai buvo susisukę, nurudę ar pajuodę, o vaisiai negražūs, rauplėti, sukirmiję, ant šakų liko susisukusių vaisių mumijų, tokių medžių lapų sode geriau nepalikti. Komposte jie pūva lėtai, o suversti ant daržo, net jei ir apsaugos daugiamečius augalus nuo šalčio, ateinančiais metais taps ligų plitimo šaltiniu.
Kaimiškose vietovėse lapai dažniausiai deginami, mieste – sugrėbiami ir išvežami į žaliųjų atliekų aikšteles, kai kurie sodininkai juos užkasa duobėse su kitomis sodo ir daržo atliekomis.
Sveiko sodo lapus galima panaudoti įvairiai – ir kaip kompostą, ir kaip mulčą, ir kaip žaliąją trąšą. Kad medžių lapai greičiau supūtų, sodininkai juos apibarsto azoto trąšomis – tinka paprasčiausia salietra.
Prireiks purkštuvo ir trąšų
Vėlų rudenį sode ir be lapų yra daug darbų. Svarbiausiu turėtų tapti vaismedžių apsauga nuo ligų.
Nukritus lapams, plikas medžių šakas būtina nupurkšti vario sulfato ir mineralinių medžiagų tirpalu. Vario sulfatas naikina ligų sukėlėjus, mineralinės medžiagos per žievę pamaitina vaismedžius ir padeda jiems išgyventi žiemos periodu. Tokios pagalbos ypač reikia jauniems vaismedžiams, riešutmedžiams, lazdynams.
Puškimui vario sulfatu pasirinkite gražią, nelabai saulėtą, kuo mažiau vėjuotą dieną. Prieš purkšdami įsitikinkite, kad bent pusdienį nepranešama lietaus, antraip net geriausios pastangos jokio rezultato neduos. Tirpalą purkšti reikia sodriai, kad medžių šakos būtų šlapios. Būtina apipurkšti ir žemę aplink medžių kamienus, nes ten yra likę daug ligų sukėlėjų.
Prieš imantis šio darbo, gerai apžiūrėkite vaismedžius. Svarbiausia, kad ant šakų nebebūtų likę jokių supuvusių vaisių, jų mumijų, būtinai nuskinkite vėjo dar nenupūstus lapus.
Jauniems medeliams purškimas mikroelementų tirpalu atstos rudeninį tręšimą, bet senam sodui to tikrai neužteks. Rudenį svarbiausia yra pamaitinti medžius fosforo ir kalio trąšomis.
Violetinės dėmės ant medžių lapų rodo, kad vaismedžiams trūksta fosforo. Kai smarkiai pritrūksta kalio, džiūsta vaismedžių lapų pakraščiai, jie susisuka, išmargsta rudomis dėmėmis.
Ilgas ruduo – dovana daržininkams ir svogūninių gėlių augintojams. Tie, kurie dar nepasodino tulpių, tikrai niekur nepavėlavo: gėlių svogūnėliai dabar patys pigiausi, o svarbiausia, jog jie dar tikrai spės įsišaknyti. Pastaraisiais metais anksčiau kaip gruodį žiema neprasideda, o dažniausiai ruduo tęsiasi iki pat Kalėdų.
Ir sodinti dabar galima ne tik svogūnines gėles ar žieminius česnakus. Dar yra laiko ir sėjai. Nepatingėję dabar pasėti krapų, ridikėlių, špinatų, petražolių, porų, svogūnų, burokėlių ir morkų, džiaugsitės pavasarį, nes daržoves valgysite keliomis savaitėmis anksčiau.
Kad pasėtos daržovės greičiau sudygtų, rekomenduojama lysves pamulčiuoti durpėmis. Sėkloms bus šilčiau, o pavasarį dirva ne taip greitai išdžius.
Pravartu mulčiuoti ir daugiamečius prieskoninius augalus. Nebūtinai durpėmis – užteks nupjauti jų žaliąją dalį ir suguldyti ant šaknų.
Didesnės apsaugos nuo šalčių reikia braškėms ir žemuogėms. Uogakrūmius gerai saugo mėšlas, pjuvenos, storesnis, nuo vasaros uogų nokinimo užsilikęs šiaudų sluoksnis. Jei jis smarkiai suplonėjo, uogyną žiemai galima uždengti keliais sluoksniais agroplėvelės.