Kaip rašoma nationalgeographic.com, M. Bloombergas tuo metu suprato, jog šios problemos niekur nedings. „Taip pat buvo aišku, kad federalinė valdžia neketino ieškoti prasmingų klimato kaitos problemų sprendimų”, – sako M. Bloombergas.
Vienos didžiausių finansinių naujienų ir duomenų bendrovės „Bloomberg” stambiausias akcininkas M. Bloombergas tikina, kad miestai kaip tik neturėtų lūkuriuoti, o patys imtis veiksmų kovojant su CO2 išmetimais. Bene didžiausia pasaulio gyventojų dalis gyvena miestuose, todėl būtent miestams pasirinkus tvaresnį ir klimato kaitos atžvilgiu atsakingesnį kelią, tai paveiktų ir visą Žemę.
„Bloomberg Philantrophies” kompanija bendradarbiaudama su „National Geography” sukūrė dokumentinį filmą „Paris to Pittsburgh”, kuris pasakoja apie JAV miestams bei miesteliams kylančius iššūkius dėl klimato kaitos. Filmas taip pat atkreipia dėmesį į dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrį, jog klimato kaita tėra mokslininkų pramanas, todėl JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos.
M. Bloombergas savo interviu nationalgeography.com papasakojo, kaip miestai gali padėti išspręsti klimato kaitos krizę bei kuo tokie veiksmai yra svarbūs.
– Kas paskatino jus atkreipti dėmesį į klimato kaitą?
Įtaka visuomenės sveikatai mane paskatino kovoti su klimato kaita. Didžiausi anglies dioksido išmetimo šaltiniai užteršia ir mūsų orą, kuriuo kvėpuojame, ir vandenį, kurį geriame. Kova su klimato kaita ir žmonių sveikatos gerinimas eina išvien. Kuo daugiau žmonių tai suvoks, tuo aktyviau jie pradės patys reikalauti pokyčių.
– Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte kovoje su klimato kaita? Koks šios problemos mastas?
Vienas iš iššūkių – miestai, kuriose susidaro bene daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau ne visuomet miestai turi reikalingus įrankius šiai taršai mažinti. Kuo labiau valstybių valdžia įgalina vietos valdžią veikti pačiai, tuo daugiau pažangos galime padaryti.
Verslą ir rinkas turime padaryti skaidresnėmis, turi būti aišku, kas kelia riziką klimato kaitos, taršos atžvilgiu, kad verslo lyderiai ir investuotojai galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus. Taip būtų galima investuoti į mažiau anglies dioksido išskiriančius verslus, nes investicijos ir verslas gali būti galingais sąjungininkais kovoje su klimato kaita.
– Kokias patraukliausias technologijas, kovojančias su klimato kaita, išskirtumėte? Ko reikia, kad jos būtų pradėtos diegti sparčiau?
Saulės ir vėjo energijos kainos ir toliau mažėja, o baterijos ir toliau didina savo pajėgumus – tai gera žinia. Elektriniai automobiliai plis ne tik JAV, kur bene daugiausiai CO2 sugeneruoja transportas, bet ir visame pasaulyje. JAV federacinė valdžia turėtų labiau investuoti į nacionalinius kelius, steigti elektromobilių įkrovimo stoteles – tai paskatintų paprastus vairuotojus persėsti prie elektromobilių vairo, nes jie žinotų, kad visada savo automobilį galės įkrauti.
– Kokius atsinaujinančios energetikos, jūsų galva, sėkmingus projektus išskirtumėte?
Per pastaruosius septynerius metus daugiau nei pusė visų JAV akmens anglimi kūrenamų elektrinių buvo uždarytos. Jos užsidarinėja tokiu pat tempu valdant dabartiniam prezidentui, kaip ir valdant praėjusiam, nepaisant to, kad dabartinė valdžia ėmėsi subsidijų anglies pramonei. Viso to priežastis – saulė ir vėjas stumia anglį iš rinkos. Tai puikus pavyzdys ir sėkminga istorija, būtent todėl per pastarąjį dešimtmetį išmetamų teršalų kiekis JAV sumažėjo daugiau nei bet kurioje kitoje didelėje valstybėje.
– Filme „Paris to Pittsburgh” daroma išvada, kad vietos ir miesto lygmens iniciatyvos gali turėti didelės įtakos CO2 išmetimams. Kodėl, jūsų manymu, svarbu sutelkti dėmesį į vietinio masto iniciatyvas? Kokį vaidmenį įmonės ir vietos valdžios institucijos atlieka padėdamos JAV pasiekti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus?
JAV dauguma sprendimų susijusiu su klimato kaitos problematika nėra priimami Vašingtone. Tokius sprendimus kuria miestai, įmonės ir patys piliečiai. Mūsų fondas „Bloomberg Philantrophies” kartu su Kalifornijos gubernatoriumi Džeriu Brownu siekia suburti ne vyriausybines organizacijas, kurios dirbtų tam, kad būtų užtikrinti Paryžiaus susitarime numatyti anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslai. Esame jau pusiaukelėje ir neketiname sustoti bei eiti šiuo keliu su Vašingtono pritarimu ar be jo.
– Ką gali padaryti kiekvienas individualiai?
Balsuokite už politikus, kurie neneigia mokslo ir pripažįsta klimato kaitos iššūkio svarbą. Skambinkite, kreipkitės į išrinktus pareigūnus ir reikalaukite švaraus oro bei vandens. Pradėkite diskusijas savose bendruomenėse, kelkite klausimus, išsiaiškinkite, kokią įtaką klimato kaita turi jūsų sveikatai ir ekonomikai, ką galime prarasti, jei nieko nesiimsime.
Maži pokyčiai, tokie kaip lempučių pakeitimas į taupesnes ar stogas, nudažytas balta spalva, taip pat prisideda (teigiama, kad nudažius stogus baltai, galima sumažinti karščio kiekį miestuose bei patalpose – DELFI). Kova su klimato kaita daro mus sveikesniais, taupo pinigus bei padeda sukurti tvirtesnį ekonomikos augimo pagrindą.