– Kelionė į Islandiją – ką joje supratai apie klimato kaitą, jos padarinius?
Islandijoje labai daug laukinės gamtos, ugnikalnių išsiveržimų suformuotų kraštovaizdžių, primenančių mėnulį. Ten išties jauti artimesnį ryšį su gamta. Stebint tektoninių plokščių skilimus, kalnų rieves, ledynus, aiškiai supranti, kad tam reikėjo milijonų metų susiformuoti. Nors ten nesimėto šiukšlės po žeme, nėra tiesiogiai niokojama gamta, tačiau globali žmogaus veikla veikia salą. Keliaujant man vis iškildavo klausimas „Kaip viskas atrodys po 50–100 metų?”.
– Kaip klimato kaita keičia Islandijos gamtovaizdį?
Keliaudama aplankiau iki šiol didžiausią ištirpusį ledyną Islandijoje pavadinimu Okjokul. Grįžusi atradau internete kelių islandų mokslininkų atliktą simuliaciją, kaip trys didžiausi ledynai Islandijoje keisis per artimiausius šimtmečius veikiami aplinkos veiksnių. Jei niekas nepasikeis, ledynai ten gali visiškai išnykti per ateinančius 100–200 metų.
Kokį poveikį tirpstantys ledynai turi Islandijai? Atrodo, būtų logiška, jei tirpstant ledynams susidaręs vanduo kiltų ir grėstų potvyniai bei teritorijų užliejimai. Iš tikrųjų, Islandijoje vyksta priešingai. Ledynai yra neapsakomai sunkūs, o jiems tirpstant žemė netenka daug svorio, todėl kyla žemės lygis. Pastebima, kad pietrytinės pakrantės kyla iki kelių centimetrų per metus. Šalies uostams ir vienai pagrindinių industrijų – žuvininkystei, tai turės neigiamos įtakos jau visai netrukus. Taip pat, turėtų padaugėti ir ugnikalnių išsiveržimų.
– Kokią įtaką žmonių vartotojiškumas daro Islandijos gyvūnijai?
Islandija yra viena iš trijų šalių pasaulyje, kartu su Norvegija ir Japonija, kur vis dar yra medžiojami banginiai. Buvo laikai, kai banginių taukai buvo labai vertinami ir naudojami gatvių apšvietimui ir muilo gamybai. Šiuo metu, didžiąja dalimi banginiai naudojami mėsos pramonei. Dažnai yra klaidingai manoma, kad banginių mėsa Islandijoje yra tradicinis patiekalas, tačiau tiesa ta, kad juos dažniausiai valgo tik atvykėliai, taip kurdami šiai pramonei paklausą.
Banginių gyvenimas Islandijoje yra drumsčiamas ne tik juos medžiojant. Banginių stebėjimas laivu yra antra pagal populiarumą pramoga Islandijoje. Iškabas, kviečiančias keliauti stebėti banginius, gali pamatyti beveik kiekviename miestelyje. Džiaugiuosi, kad man pavyko pamatyti banginius tiesiog nuo kranto viename iš vakarinių fjordų.
Nepaprastas jausmas yra pamatyti šiuos gyvūnus laisvėje, tačiau nuolatinis jų persekiojimas valtimis ir stebėjimas turi neigiamos įtakos banginių gyvybiniams rodikliams. Teigiama, kad ilgainiui patelės netgi gali nustoti gaminti pakankamai pieno jaunikliams, o tai gali sumažinti jų gyvenimo trukmę ir populiaciją.
– Islandijos gamta – kokia ji? Ką išskirtum? Kas paliko didžiausią įspūdį?
Jeigu apibūdinant vienu žodžiu, tai būtų „didinga”. Islandijoje yra tiek krioklių, kad keliaujant aplink visą salą vėliau jie net nebestebina, nors iš tikrųjų yra be galo įspūdingi. Pavyzdžiui, Detifoss yra pats galingiausias Europos krioklys. Jo krentančio vandens kiekis per sekundę sudaro 193 m³.
Sužavėjo, kad Islandijoje po nuotykių kupinos dienos gali natūraliai gamtoje arba pritaikytose vietose atrasti karštųjų versmių baseinus. Ten paukščiai nėra pripratę prie žmonių. Buvo situacijų, kai paukščiai saugodami savo jauniklius, mus puolė.
Labiausiai įsimintina patirtis buvo pamatyti minėtuosius banginius. Važiuojant viename iš fjordų pamatėme du banginius, apsuptus būrio paukščių. Tada sustojome ir žiūrėjome į juos. Net nežinau, kiek laiko tai truko.
– Vienkartinis plastikas – ar Islandijoje tai taip pat yra problema?
Vietinėse parduotuvėse nemačiau daug alternatyvų vienkartiniams plastikiniams indams, įrankiams. Tačiau gamtoje nėra besimėtančio vienkartinio plastiko atliekų. Tik vienoje šiaurinėje salos dalyje pastebėjau, kad pakrantėse buvo suneštos įvairios šiukšlės iš vandenyno. Tarp jų buvo ir plastiko atliekų.
Lankytinose vietose ar sustojimo aikštelėse nėra galimybės rūšiuoti. Kiek žinau, islandai atliekas išrūšiuoja surinkimo punktuose. Tam, kad pati išvengčiau vienkartinio plastiko, į kelionę pasiėmiau gertuvę, metalinius indus, įrankius ir daugkartinio naudojimo puodelius.
– Galbūt pastebėjai kokių nors pavyzdinių ekologinių iniciatyvų, kurių netaikome Lietuvoje ir kurias galėtume „pasiskolinti” iš islandų?
Mane sužavėjo pagarba gamtai ir aplinkos saugojimas. Turizmas Islandijoje vis auga, tad, kad išsaugotų gamtą, augaliją ir gyvūniją tokią, kokia ji yra, islandai įvairiais būdais skatina būti sąmoningais lankytojais. Iki lankomų objektų – geizerių, krioklių ar kitų vietų – dažniausiai veda tik vienas takelis, aptvertas tvorele.
Ženklai įspėja, kad neatsargus vaikščiojimas už leidžiamų teritorijų kenkia gamtai, kiekvienas paliktas pėdsakas lieka žemėje kelis šimtus metų, kol iki galo išnyksta, ar kad ištryptai žolei reikia daug laiko, kol ji atsigaus. Mėtomos į krioklius, ežerus ar geizerį monetos nebūtinai atneš sėkmę, tačiau gali kainuoti baudą, nes tai taip pat yra laikoma aplinkos niokojimu.
– Apskritai, koks islandų požiūris į aplinkosaugą, ekologiją, klimato kaitą? Ar pajautei, jog šios temos ten – aktualija?
Aš susidariau dviprasmišką nuomonę. Islandų stiprybė ta, kad jie yra energetiškai nepriklausomi ir apsirūpina elektra bei šiluma iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai didžiulis indėlis gamtos labui. Jie labai rūpinasi ir gamtos apsauga. Šiuo atveju, manau, kad nedidelis populiacijos skaičius yra privalumas, padedantis lengviau palaikyti tvarką bendruomenėje. Islandijos sostinė netgi laikoma tarp švariausių, žaliausių ir saugiausių sostinių pasaulyje.
Mane nustebino, kad nors ir bendrai yra rūpinamasi aplinkosauga, tačiau valstybės lygiu yra nepaisoma tarptautinių banginių medžioklės draudimų. Šiuo metu yra tik viena kompanija užsiimanti tuo, o valstybė demonstruoja visišką neveiksnumą, kad medžioklėms būtų užkirstas kelias.
– Keliavimo būdas į Islandiją – keliavai lėktuvu, ar prieš vykdama į Islandiją galvojai apie alternatyvas lėktuvui? Ar alternatyvos išvis įmanomos keliaujant būtent į tokią vietovę? Apskritai, ar kur nors keliaudama renkiesi patogesnį ar ne tokį taršų keliavimo būdą?
Įvertinus laiko ir pinigų sąnaudas šiandien renkuosi patogesnį keliavimo būdą. Manau, kad kelionių industrija turėtų sulaukti pokyčių artimoje ateityje. Sumažinsime savo emisijų kiekį tuomet, kai tai kritinei masei žmonių bus ne tik ekonomiškesnis, bet ir patogesnis sprendimas keliauti kitkuo, o ne lėktuvu.
Man kelia nerimą, mano kelionių poveikis aplinkai, tad planuoju kitąmet mažiau keliauti lėktuvu, rinktis keliones automobiliu ar traukiniu.