Tokie pastatai Lietuvoje retenybė: juose dirbantys turi pakeisti savo įpročius

Vienkartinės stiklinės iš bambuko suyrančios per 12 dienų, kasdien aukojamas maistas labdarai, elektromobilių įkrovimo stotelės ir atsinaujinančios energijos šaltiniai ant stogo – tai tik dalis tvariomis vertybėmis besivadovaujančio, ekologiško biuro požymių.

Pastatai sunaudoja 40 proc. mažiau energijos

Puikiais „žaliųjų“, taupių pastatų pavyzdžiais galėtume laikyti du verslo centrus, kuriuose įsikūręs „Danske Bank“ – tai pastatai „Uniq“ ir „DC Pier“. Lyginant su panašiais pastatais Lietuvoje, pastarieji išskiria apie 30 proc. mažiau anglies dvideginio, sunaudoja apie 40 proc. mažiau energijos, o daugiau nei 10 proc. energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Pavyzdžiui, „DC Pier“ stogas yra padengtas saulės kolektoriais (ir moduliais – DELFI), dalis šios energijos skiriama šildymo ir vėsinimo sistemai palaikyti“, – sako „Danske Bank“ atstovė Vaida Bičkutė.

Banko IT paslaugų centro pastatas „Uniq“, esantis Vilniuje, Goštauto gatvėje, yra pirmasis Baltijos šalyse, gavęs platininį LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) sertifikatą. LEED vertinimo sistemą sukūrė JAV „Žaliųjų pastatų taryba“. LEED sertifikatas – projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema.

„Abu pastatai yra aukščiausios energinės klasės, tausoja ne tik aplinką, bet ir sukuria komfortiškas darbo vietas. Labai svarbu, kad pastatai organiškai įsipina į miesto kraštovaizdį. Tarkime, vienas iš LEED standarto reikalavimų – nedarkyti miesto žaliųjų zonų, o pastatus statyti jau buvusių, neefektyvių pastatų vietoje. „Uniq“ verslo centras iškilo būtent nugriauto objekto teritorijoje, natūraliai įsiliedamas į aplinką. Be to, statyboms naudotos medžiagos ir jų kilmė taip pat buvo kruopščiai atrenkami“, – pasakoja V. Bičkutė.

Kitas, naujausias „Danske Bank“ pastatas „DC Pier“ Saltoniškių gatvėje, kuriame dirba Globalių paslaugų centro komandos, yra sertifikuotas pagal BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) standartus – tai taip pat pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos sertifikatas. Suteikiant BREEAM sertifikatą, vertinamas pastato konstrukcijų tvarumas, poveikis sveikatai, energijos taupymas, vandens kokybė, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimas.

Į darbą – su dviračiu arba elektromobiliu

V. Bičkutė teigia, jog šie energetiškai taupūs pastatai sukurti taip, kad darbuotojai jaustųsi komfortiškai: „Patogus, reguliuojamas apšvietimas. Nors dirbama atviros erdvės principu, pastatai suprojektuoti taip, kad komandos turėtų savo zonas, o garsas nekeliautų už jų ribų ir netrukdytų kitiems.

Oro vėdinimo sistema įrengta su vadinamosiomis šalčio sijomis, kurių energijos sąnaudos yra beveik trečdaliu mažesnės. Be to, ši sistema patalpas aprūpina optimalios temperatūros oru, į patalpas nepatenka šalto oro srovės, tai leidžia sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis.“

Į darbą darbuotojai gali atvykti ir dviračiais – jų dviračiai saugomi specialiose stovėjimo zonose. Dviratininkai gali patogiai naudotis dušais, daiktų saugykla. Elektromobilių vairuotojai savo transporto priemones gali įkrauti specialiose stotelėse, o automobilių dalybas (angl. car-sharing) propaguojantys darbuotojai, kurie į darbą atvyksta ne vieni, o pavėžėdami ir savo kolegas, visuomet turi užtikrintą parkavimo vietą.

Pastatuose įsikūrusios ir valgyklos, ir sporto klubai. „Kitaip tariant, pastatų infrastruktūra pritaikyta „žaliam“ judėjimui, čia darbuotojai gali gauti didelę dalį jiems reikalingų kasdienių paslaugų, todėl netenka stovėti kamščiuose pakeliui į sporto klubą ar važinėti pietų. Pastebime, kad darbuotojai mielai naudojasi visa pastatų infrastruktūra, tai leidžia manyti, kad sprendimai pasiteisina“, – apibendrina V. Bičkutė.

Nesuvartotą tinkamą maistą paaukoja

Dauguma pastatuose esančių patalpų apšviečiamos tik tuomet, kai juose yra žmonės. Pavyzdžiui, „Uniq“ pastato U forma pasirinkta todėl, kad visoms suprojektuotoms darbo vietoms netrūktų natūralaus apšvietimo. Pastatuose įrengta išmani meteorologinė stotelė, susieta su automatinių fasado užuolaidų valdymu – jos juda reaguodamos į aplinkos sąlygas ir saugo nuo saulės ir karščio.

„Taip pat paskaičiuota, kad „DC Pier“ pastate vandens suvartojimas yra bent 50 proc. mažesnis negu įprastuose biurų pastatuose“, – tikina V. Bičkutė.

Abiejų verslo centrų virtuvėse pastatytos rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės. V. Bičkutė teigia, jog „DC Pier“ pastate apie 85 proc. susidariusių atliekų yra perdirbamos: „Visuose „Danske Bank“ pastatuose yra smulkių elektronikos prietaisų ir baterijų konteineriai. Vienkartinių indų rasite tik valgykloje – norintiems maistą išsinešti, o šie indai – savaime suyra per 12 dienų. Vienkartiniai puodeliai pagaminti iš bambuko, jie taip pat suyra per nepilnas dvi savaites.

Įrengti geriamojo vandens čiaupai, kad nereikėtų naudoti vandens iš plastiko butelių. Atliekų mažinimas išspręstas ir per išmanias spausdinimo ir kopijavimo sistemas. Darbuotojai gana sąmoningai patys renkasi mažiau spausdinti ir naudoti popieriaus ten, kur įmanoma sutaupyti. Visas šviežias ir vartoti tinkamas maistas, kuris nebuvo panaudotas „Uniq“ ar „DC Pier“ valgyklose, paaukojamas labdaros valgykloms. Taip kasdien sveiko maisto sulaukia apie 100 labdaros valgyklų lankytojų.“

„Žalieji“ sprendimai – brangesni, bet jau tapę vertybe

Paklausus V. Bičkutės, kuo „Danske Bank“ svarbūs šie energetiniai ir aplinkosauginiai pastatų sprendimai, pašnekovė patikina, kad taip tausojama aplinka ir sukuriamas komforto pojūtis darbuotojams: „Pirmiausia šiuos sprendimus diegiame vadovaudamiesi savo vertybėmis, o ne taupymo sumetimais.

„Žalias“ požiūris diegiamas tiek infrastruktūroje, tiek vidinėje kultūroje – „Danske Bank“ nerasite plastikinių indų, rūšiavimo kultūra jau tapusi kasdieniu įpročiu. Pastato interjeras taip pat kurtas bendradarbiaujant tik su aplinką tausojančiais tiekėjais – kilimams, baldams, sienų dangai kelti itin aukšti „žalieji“ reikalavimai, kurie žiūrint iš investicijų perspektyvos, kol kas yra daug brangesni.“

V. Bičkutė pasakoja, kad patys darbuotojai, neretai pamatę galimybę tapti dar labiau draugiškais aplinkai, pasiūlo ir įdomių idėjų bei patys jas įgyvendina: „Pavyzdžiui, darbuotojų iniciatyva net popierinių rankšluosčių dėžutės tualetuose ir virtuvėse primena, kad 12 kartų virš kriauklės pakračius šlapias rankas, prireiks tik 1 popierinio rankšluosčio jas visiškai nusausinti.“

Taip pat darbuotojai naudojasi internetiniu, vidiniu turgeliu, kuriame gali pasidalinti nebenaudojamais daiktais, kuriais ketina apsikeisti, parduoti ar tiesiog atiduoti – taip mažindami daiktų švaistymą. O į 6 metus pačių banko darbuotojų organizuojamą medelių sodinimą, V. Bičkutės teigimu, kaskart susirenka 100–200 darbuotojų su šeimomis: „Šį pavasarį jų dėka Pirčiupių giraitėje pasodinome dar 20 tūkst. medelių.“

Abu taupiuosius pastatus – „Uniq“ ir „DC Pier“ – projektavo architektų komanda „A2SM“.