Auksiniu penketu liaudyje vadinamas medus, citrina, česnakas, imbieras ir pipiras, anot V. Skirkevičiaus, puikios priemonės, galinčios pakeisti net vaistus. Tinkamai juos naudojant galima palengvinti visus su peršalimu susijusius negalavimus.
Dar vienas, net mistifikuotas, kiekvienuose namuose randamas vaistas – česnakas. Jis, anot pašnekovo, yra tinkamas ir profikaltikai, ir gydymui. Visgi tik ligos gydyti fitoterapeutas nepataria – reikia žiūrėti individualiai ir stambesnio sudėjimo žmogui didesnio česnako kiekio pataria vengti.
„Augalai, kurie turi savyje sieros – pekla kvepia – kaip česnakas, turi penkis skonius ir jis gali būti labai vertingas, tik klausimas, kaip mes jį ruošiame. Nuo senų laikų yra istorija, kad vaikui, kuris dažnai kosėja, česnako skiltelę pakabindavo ant kaklo. Taip vaikis saugojosi nuo piktų dvasių. Skleisdamas pesticidus, česnakas vienaip ar kitaip galėdavo veikti, ypatingai, kai neturėdavome nei antibiotikų, nei hormonų, kuriuos naudojame dabar susirgę. Visgi poveikis, kai česnakas kabinamas ant kaklo, abejotinas. Česnakas gali padėti išvesti iš organizmo sunkiuosius metalus – šviną, gyvsidabrį, dėl to anksčiau tiems, kam buvo dedamos Amalgama plombos, rekomenduodavo išgerti šilto pieno su 1-2 česnako skiltelėmis“, – apie ne vieną naudingą česnako savybę pasakoja V. Skirkevičius.
Be to, anot pašnekovo, reikia neužmiršti ir česnako lukšto. Nors gali skambėti keistai, fitoterapeutas pataria plikyti su juo arbatą. Beje, panaši į česnaką funkcija priskiriama ir svogūnui.
„Oksidantai, kuriuos turi česnakas ir svogūnas, juos apsaugo nuo puvimo. Nereikia pamiršti, kad nuo džiuvimo proceso juos apsaugo lukštai, kurie gali būti labai naudingi – nulupkite česnako ar, svogūno lukštą, susmulkinate ir užpilate puse stiklinės karšto vandens. Svarbu, kad nebūtų likę „mėsos“. Maišyti galima su mėtų arbata. Taip gaunamas labai geras priešuždegiminis poveikis, gėrimas naudingas gydyti ir šlapimo pūslės uždegimus. Taip pat tinka skirtingoms uždegiminėmis vietoms, galima tokias arbatas naudoti su medumi. Tie svogūnų ir česnakų katechinai turi ir dar vieną labai svarbų poveikį – priešsklerotinį“, – vardija naudas V. Skirkevičius.
O jei reikia labai greitos liaudiškos priemonės nuo čiaudulio, kosulio – pirmas vaistas, sako fitoterapeutas, yra citrina.
Atvežtinis imbieras taip pat sulaukia vaistinių augalų žinovo komplimentų dėl savo savybių. Visgi jo pašnekovas rekomenduoja nepadauginti, nes galima nudeginti gleivinę.
„Mano akimis žiūrint, visi augalai, kurie, pavyzdžiui, imbieras – gerina virškinimą, gali būti ciberžolė su citrina ar imbiero arbata. Jie ir gerina atsikosėjimą, tik ekologinis klausimas yra, bet imbierą vartojame ne kasdien, – pasakoja V. Skirkevičius ir priduria, kad nedera pamiršti ir paprastesnių prieskonių, kurie turi ne mažiau gerų savybių, – Pipirai taip pat turi šildantį poveikį. Aišku, kyla klausimas, kokį kiekį suvalgyti. Pavyzdžiui, Rytų, Vidurinės Azijos tradicija – po valgio paima kmynų, pankolių, kalendros ar pipiro, juos sukramto – taip kartu dezodoruoju burną ir pagerinu virškinimą. Pagerinus visų medžiagų virškinimą plonajame žarnyne, žmogus turi ir kvėpavimą geresnį. Turime pripažinti, kad nuo virškinimo priklauso ir širdies darbas, ir plaučių. Galima septynis gabaliukus pipiro sumaišyti su dvigubu kiekiu medaus ir suvalgyti užsigeriant šiltu vandeniu. Taip galima gydyti ir peršalimą, net siūloma moterims, kurios turi žemą kraujo spaudimą. Tokia košelė naudingesnė nei kava. Ją reikia vartoti prieš valgymus, pavyzdžiui, ryte ir per pietus. Tai šildantis, plečiantis veikimas, o ne kažkokia kvaraba“.