Prie šventinio stalo šią klaidą daro daugelis: gydytoja įspėja – pasekmės bus liūdnos

Jau visai netrukus šventinis stalas suburs visus mėgautis nekasdieniais valgiais ir gardėsiais – norint jų visų paragauti, nepersivalgyti pavyksta ne kiekvienam. Tačiau ši klaida ne tokia ir nekalta – kaip teigia „Delfi“ kalbinta dietoterapijos centro gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė, dažnas mūsų šiandien nebemoka klausytis alkio ir sotumo pojūčių, o to pasekmės organizmui gali būti labai liūdnos: refliuksas, viršsvoris, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ar antro tipo cukraus diabetas. Su gydytoja kalbame apie tai, kodėl šventinę vakarienę reikia pradėti nuo deserto, neužsigerti maisto gėrimais ir į kokius šventinius patiekalus turėtume žiūrėti atsargiau.

Sotumo ir alkio jausmus šiuolaikinis žmogus pažįsta nepakankamai

Dietoterapijos centro gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pastebi, kad šiandien dažnas žmogus net nežino, kas yra alkis – šio jausmo nebesugebame pajusti, nes nuolat užkandžiaujame patirdami nerimą ar stresą. Tačiau ne mažesnė problema yra ir tai, kad sotumo jausmo taip pat dažniausiai nepajuntame laiku, o tai tampa ypač aktualu susėdus prie gausiai valgiais nukrauto šventinio stalo.

„Sotumo impulsas iš skrandžio į smegenis nueina per 15–20 minučių – taigi, mes turime atsistoti nuo stalo dar šiek tiek norėdami valgyti, ir tik po to pajusime sotumo jausmą. O dažniausiai juk būna taip, kad pakylame nuo stalo sočiai prisivalgę, ir po pusvalandžio jaučiame, kad suvalgėme per daug. Geriau sau prižadėti, kad jei tikrai norėsiu valgyti, po pusvalandžio įsidėsiu dar, negu kad iškart prie stalo prisivalgysiu iki sotumo“, – sako gydytoja dietologė.

Kita vertus, smegenyse esantys sotumo, alkio ir troškulio centrai yra visiškai greta. Todėl dažnai nutinka ir taip, kad troškulį klaidingai suvokiame kaip alkį. Gydytoja dietologė pastebi, kad dažnas praleidžia pusryčius, pietums kažką greitai užkanda darbe, o vakarienes valgo labai gausias, o tai yra didelė klaida.

„Skrandis yra labai elastingas, todėl dažnas persivalgymas lengvai ištampo jo sieneles. Kai skrandis yra didesnio tūrio, jam reikia didesnio maisto kiekio, kad skrandyje esantys receptoriai perduotų sotumo impulsą į smegenis. Todėl itin svarbu valgyti reguliariai, nepersivalgant, per dieną turėti 3 pagrindinius valgymus ir 1-2 užkandžius tarp jų. Tarp valgymų turėtų būti maždaug 3–3,5 valandos laiko pertraukos, kad nesijaustume peralkę ir nekiltų noras persivalgyti“, – pabrėžia L. Romeraitė-Kuklierienė.

Tad kaip atskirti, kad išties esame alkani? Anot gydytojos dietologės, tam svarbiausia valgyti reguliariai. O tiems, kurie turi polinkį persivalgyti, rekomenduojama kaskart susikaupti ir paklausti savęs: ar aš tikrai noriu valgyti, o galbūt noriu valgyti todėl, nes man neramu ar neturiu ką veikti?

„Labai svarbu gerti pakankamai vandens, kad nemaišytume alkio jausmo su troškulio jausmu. Kada valgome reguliariai ir geriame pakankamai vandens, tas alkio jausmas natūraliai sugrįžta. Tada aiškiai pajuntame, kad organizmas yra pasiruošęs virškinimui – pradeda išsiskirti skrandžio sultys, virškinimo fermentai, burnoje išsiskiria daugiau seilių. Tada net laikrodžio nereikia, kai įprantame kas 3 valandas reguliariai valgyti, ir alkio noras būna stiprus“, – sako ji.

Didžiausios klaidos prie stalo baigiasi ne tik refliuksu ir antsvoriu

Švenčių metu įprasta aplankyti artimiausius žmones, pas kuriuos laukia tradiciniais šeimos valgiais nukrauti stalai. Kadangi ant jų pasirodo daug delikatesinių, labai mėgstamų patiekalų, kyla didelė rizika persivalgyti.

„Lietuvių tradicija per šventes vakare susėsti prie stalo ir kartu valgyti yra labai įsišaknijusi, todėl tikrai sudėtinga susivaldyti ir nepersivalgyti. O kad nepersivalgytume, prieš pasisėdėjimą svarbu reguliariai valgyti, kad vakarienės metu nebūtume peralkę. Nuo šventinio stalo visko reikėtų ragauti po truputį, jei norime laikytis 12 patiekalų tradicijos, arba išsirinkti vieną mėgstamą pagrindinį patiekalą, o kitų paragauti po mažą kąsnelį“, – sako gydytoja dietologė.

Nors dažniausiai per šventes pradedame valgyti nuo pagrindinių patiekalų, o desertus pasiliekame pabaigai, L. Romeraitė-Kuklierienė tai vadina didžiule klaida, dėl kurios skrandyje pradeda vykti rūgimo ir puvimo procesai.

„Vaisius, saldžius skanumynus, miltinius patiekalus ir kitus desertus reikia valgyti ne po pagrindinio maisto, o kaip tik nuo jų pradėti. Desertuose esantys angliavandeniai pradedami virškinti burnoje, tuomet nukeliauja į skrandį, ir tik žarnyne yra virškinami. Skrandyje nėra fermentų, kurie skaidytų angliavandenius – jame daugiausiai vyksta baltymais turtingo maisto, tokio kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, virškinimas.

Įsivaizduokime skrandį kaip piltuvėlį: jei suvalgome žuvį, o po jos desertą – kol skrandis nesuvirškins baltyminio maisto, ant viršaus skrandyje nusėdę angliavandeniai suaktyvins rūgimo ir puvimo procesus, nes užsibus ten per ilgai. Pavyzdžiui, mėsa virškinama 12 valandų, o žuvis – 8 valandas“, – perspėja L. Romeraitė-Kuklierienė.

Gydytojai dietologė pabrėžia, kad persivalgymas žmogaus organizmui turi daug liūdnų pasekmių. Dažnai suvartodami per didelį kiekį kalorijų, turėsime antsvorį, nutukimą ir sekančias komplikacijas – širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, antro tipo cukrinį diabetą ir kitas ligas.

„Mažų mažiausiai, kas bus nuo persivalgymo – rėmuo, refliuksas. Persitempus skrandžiui, suvalgytas maistas tiesiog grįš atgal stemplę, į burną. Nuo persivalgymo sutriks virškinimas – gali pilvą pūsti, raižyti, pasireiškia viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Suvirškinti maistą, kai jo gauname per daug, organizmui yra labai sudėtinga. Pilve vyksta rūgimo ir puvimo procesai ir jaučiamasi labai negerai“, – įspėja L. Romeraitė-Kuklierienė.

Gydytoja dietologė pataria įsidėmėti, kad skrandžio talpa – pusė litro, kaip stiklainiukas. Tai įsidėmėję, kaskart mintyse galime „pasimatuoti“, kiek galime suvalgyti, ir stengtis šios normos neviršyti.

„Dar vienas geras patarimas – neužsigerdinėti maisto valgant, nes taip atskiedžiame skrandžio sultis. Jei kepsnį užsigeriame kokiais saldžiais gėrimais, skrandyje užsibuvę angliavandeniai sukelia rūgimo ir puvimo procesus. Todėl svarbu stengtis daryti pertraukas, gerti tik likus pusvalandžiui iki valgio ir praėjus pusvalandžiui po valgio“, – pataria L. Romeraitė-Kuklierienė.

Šventiniai patiekalai dažnai būna labai kaloringi – anot gydytojos dietologės, saikingai reikėtų valgyti riebaluose keptą maistą, o sveikatai palankiau būtų kepti jį ne riebaluose, o orkaitėje. Taip pat šventinio stalo patiekalai nebus tokie kaloringi, jei naudosime mažiau majonezo ir dalį jo pakeisime aliejumi.

„Dažniausiai ant Kūčių stalo būna riebaluose keptas maistas – pavyzdžiui, aliejuje kepta žuvis, o toks maistas žymiai kaloringesnis. Kaloringesnis ir maistas, pagardintas įvairiais padažais, toks kaip mišrainės su majonezu. Sėklas ir riešutus taip pat reikėtų valgyti labai saikingai, nes tai – riebalų šaltinis, kuris turi daug kalorijų. Nereikėtų padauginti ir saldžių gėrimų – kisieliaus, kompoto. Gėrimai, turintys cukraus, yra labai kaloringi, kaip ir saldus maistas“, – sako gydytoja dietologė.

Po švenčių skuba imtis dietų: numesti svorio padės visai ne jos

Mitybos klaidos su metų pabaigos šventėmis nesibaigia – ne ką mažesnis pavojus tyko ir po jų. Kartu su Naujaisiais metais artėja ir metas, kai dažnas sau išsikels naujus tikslus, tarp kurių vienas populiariausių – numesti svorio. Vis dėlto, neretai to siekiama išbandant drastiškas, sveikatai nepalankias dietas.

Kaip pastebi L. Romeraitė-Kuklierienė, pirmasis visų dietų trūkumas – jos yra laikinos, ir nė vienos iš jų negalima laikytis visą gyvenimą. Ilgainiui jų arba neiškęsime, arba suvartosime per mažai kalorijų, negausime visų mums reikalingų medžiagų ir išseksime

„Kitas dietų trūkumas – dažniausiai jos turi per mažai kalorijų ir neaprūpina net bazinės medžiagų apykaitos. Dėl to mes turime nepageidaujamą dietų efektą, kai, nustojus laikytis dietos, svoris grįžta su kaupu. Taip nutinka todėl, nes išsibadavęs organizmas jaučia poreikį vėl viską kaupti, o tai sulėtina medžiagų apykaitą“, – įspėja gydytoja dietologė.

Dar vienas jos įvardijamas visų dietų trūkumas – jų laikantis, uždraudžiamas tam tikrų produktų vartojimas, o tai reiškia, kad žmogaus mityba netenka įvairovės.

„Mityba turi būti subalansuota, kad gautume visus mums reikalingus mikroelementus ir makroelementus. Jeigu mes atsisakome kažkurios produktų grupės, tai greičiausiai mums pritrūks reikiamų medžiagų. Dažniausiai dietos remiasi tam tikrų produktų uždraudimu ar kaip tik dažnesniu vartojimu – pavyzdžiui, dabar populiari ketogeninė dieta, kuri rekomenduoja valgyti labai daug riebalų, kas sveikatai nėra palanku. O sportuojančių aplinkoje populiarios baltymais turtingos dietos, kurios labai kenkia inkstams ir kepenims“, – teigia L. Romeraitė-Kuklierienė.

Todėl ji pabrėžia, kad numesti svorio geriausia sveikai maitinantis ir daugiau judant – tik tokiu būdu nekenksime savo sveikatai, nealinsime organizmo, o numestas svoris nesugrįš. Subalansuotai mitybai svarbiausias reguliarus įvairaus maisto valgymas kas 3–3,5 valandos, vengiant pusgaminių ir saikingai vartojant riebų ir saldų maistą.