Profesorius Albertas Skurvydas sako, kad mūsų imuninė sistema turi labai mėgstamų ir nemėgstamų dalykų, kurie ją veikia tiesiogiai ir gali lemti mažesnį bei didesnį atsparumą ligoms. Net tokie paprasti dalykai, kaip juokas ar pasivaikščiojimas gamtoje yra nepamainomi sveikatos stiprinimui.
Profesorius paaiškino, kokie yra svarbiausi veiksniai imuninės sistemos stiprinimui ir ką reikėtų daryti norint išlikti sveikais ištisus metus:
Imuniteto stiprinimą sudaro kelios veiksnių rūšys. Pirmiausia, žinoma, pilnavertė mityba. Mums reikalingi ne tik vaisiai, daržovės, bet ir probiotikai, mineralinės medžiagos. Ypatingai reikia cinko, magnio, geležies, vitamino D papildų, nes su maistu jo negauname. Imunitetui labai svarbi sąlyga – nepersivalgyti. Mūsų imuninė sistema nemėgsta ekstremalių situacijų. Lygiai taip pat ją silpnina ekstremalūs badavimai, kuriems nepasiruošta palaipsniui.
Kitas veiksnys – judėjimas. Kai esame pasyvūs, mūsų raumenys nejuda ir negamina natūralių hormonų, tarsi vaistai veikiančių kūną. Vadinamieji miokinai keliauja po visus mūsų kūno organus ir turi įtakos imunitetui. Tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai išjudina miokinus ir taip gerina sveikatą. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, mums reikia per dieną vidutiniu ir dideliu intensyvumu pajudėti po 60 minučių. Tuomet miokinai stimuliuoja vadinamuosiu M2 „karius", būtinus gerai imuninei sistemai. M1 „kariai" mūsų organizme yra atsakingi už deginimą to, kas nereikalinga, pavyzdžiui, infekcijų, riebalinių ląstelių pertekliaus. O M2 „kariai" atsakingi už „laužo gęsinimą", kad viskas nebūtų sudeginta. Žmonės, kurie daugiau juda ar sportuoja, turi stipresnius M2, o tyrimai rodo, kad net susirgę Covid-19 jie ligą išgyveno lengviau.
Ketvirtas veiksnys – kūno grūdinimas. Apie tai atlikta nemažai tyrimų ir išaiškinta, kad tą daryti galima šiltoje arba šaltoje aplinkoje. Pavyzdžiui, pirtyje arba po šaltu dušu. Abu variantai teigiamai veikia imuninę sistemą, bet svarbu tai daryti su saiku ir nuosekliai. Nereikia sėdėti pirtyje labai ilgai ir retai, taip pat – be pasiruošimo šokti į šaltą vandenį. Tokiais atvejais imuninė sistema silpnėja.
Jeigu nesate pripratę maudytis po šaltu vandeniu, rekomenduojama pradėti kaitalioti dušo vandens temperatūrą kas 15 sekundžių. Tarkime, kaitalioti 22 laipsnių vandens temperatūrą su 17-18 laipsnių. Nebandyti iškart šokti į eketę, nors tai mobilizuoja kūną ir gali atrodyti, kad viskas – labai gerai, iš tikro imunitetas silpnėja. Pirtyje kaitintis rekomenduojama 2-3 kartus per savaitę po 20 minučių, o ne po valandą ar pusantros kartą per savaitę. Nors imuninė sistema mėgsta trumpalaikį stimuliavimą, dirginimą, ji mėgsta ir poilsį.
Savo imuninę sistemą galime silpninti patys to net nesuvokdami. Australų mokslininkas Walshas yra išskyręs punktus, nurodančius, kas labiausiai silpnina imunitetą. Pagrindiniai veiksniai yra šie:
- Per sunkus fizinis darbas ar krūvis.
- Stresas ir jo metu gaminamas kortizolis, nerimas, įtampa.
- Miego apribojimas.
- Ekstremalios aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, smarkus netikėtas šaltis.
- Ilgos kelionės.
- Nepilnavertė mityba, maisto trūkumas/perteklius. Rūkymas, alkoholio vartojimas.
Imuniteto stiprumas ir atsparumas nepriklauso nuo kūno sudėjimo, jeigu svoris yra normos ribose. Jeigu žmogaus kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 35, tai laikoma nutukimu ir imuninė sistema ima silpnėti. Taip yra dėl to, kad nutukimo atveju kūno viduje prasideda lėtiniai uždegiminiai procesai. Ir atvirkščiai, jeigu žmogaus KMI yra mažesnis nei 18, imuninė sistema ima jausti stresą ir pradeda silpti. Todėl nereiškia, kad kuo lieknesnis žmogus, tuo jis bus sveikesnis. Viskas priklauso nuo viduriuko išlaikymo.
Stresas, kuriam priklauso ir nerimas, baimė, neigiamos emocijos, pervargimas taip pat labai stipriai veikia mūsų imunitetą. Tarkime, įtampą jaučiančiam žmogui dažnai sudėtinga gerai išsimiegoti, o poilsis, kaip minėjau – geriausias imuninės sistemos draugas. Jeigu stresas tampa chronišku, tai yra, trunka ilgiau nei pusmetį, imuninei sistemai tampa labai sunku mus apsaugoti. Ilgalaikis stresas, deja, yra vienas galingiausių imuninės sistemos silpnintojų. Nesuklyskite, trumpalaikis stresas gali ir padėti, mat, mobilizuoja imuninę sistemą, bet jeigu jis užsitęsia – bus bėdų.
Tam, kad stiprintume savo imuninę sistemą paprastais būdais, tereikia kasdien laikytis kelių taisyklių. Primenu jas dar kartą:
- Išsimiegoti 7–8 valandas per parą ir neiti miegoti vėliau nei 23 valandą.
- Būtinai stebėti savo kūno svorį – kad jis nebūtų per didelis ar per mažas.
- Stenktis laikytis PSO patvirtintų sveiko judėjimo normų – 60 minučių judėjimo per dieną. Tai daryti galima dukart per dieną pasivaikščiojant spėriu žingsniu po 20 minučių ir dar 20 minučių atliekant jėgos pratimus.
- Stengtis nepersivalgyti, nebadauti, sumažinti alkoholio vartojimą, rūkymą.
- Nors nuolat tai kartojame, bet dar kartą priminsiu – kasdien vartoti vaisių ir daržovių su kiekvienu patiekalu.
- Žiemos metu vartoti vitamino D papildus maždaug po 2000 tarptautinių vienetų (TV) per dieną.
- Rytais nors iki pusės apsiprausti po šaltu vandeniu, laipsniškai maudytis po kontrastiniu dušu.
- Be reikalo nevartoti vaistų, jeigu tenka, pasitarti su gydytojų, galbūt galima jų sumažinti.
- Vartoti probiotikus, nes sudirgęs žarnynas taip pat silpnina imuninę sistemą.
- Stengtis sumažinti stresą, žvelgti į gyvenimą kuo pozityviau, išlaikyti stabilią psichologinę būseną. Galima atlikti kvėpavimo pratimus, pasivaikščioti gamtoje, užsiimti sau įdomia veikla, piešti, žaisti su vaikais.
Labai svarbu kiekvieną dieną padaryti savo sielai malonų dalyką. Džiaugsmas, juokas yra vieni iš stipriausių imuninės sistemos stimuliantų. Jeigu kelis kartus per dieną po keletą sekundžių juoksimės, poveikis imuntetui bus toks pat geras, kaip judėjimo, vitamino D, mineralinių medžiagų ir poilsio".