Sausakimšame uostamiestyje Jūros šventės atidarymas 18 valandą prasidėjo tradicine šventine eisena Herkaus Manto gatve, Klaipėdos senamiesčiu iki pat Kruizinių laivų terminalo.
Didžiąją Jūros šventės eiseną šiemet sudaro daugiau nei 50 kolektyvų iš Klaipėdos uosto ir visos Lietuvos.
Įprastai Klaipėdos uosto globojamo parado priekyje žygiuoja jūrinė bendruomenė, kapitonai, miesto vadovų delegacija, šventinės eisenos tempą ir ritmą veda Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras.
Eisenoje įprastai dalyvauja orkestrai, šokėjai, diskžokėjai, įvairūs muzikantai, akį traukia originalūs, triukšmingi, kūrybingi, spalvingi įvairių Klaipėdos ir visos Lietuvos įmonių kolektyvai, miesto gatvėmis rieda uosto technika, dekoracijomis puoštas specialusis transportas, sunkvežimiai, autobusai.
„Klaipėda šiandien tampa didžiausiu, labiausiai matomu ir svarbiausiu Lietuvos miestu. Daugybės koncertų, sporto renginių ir kitų įvykių įkvėptas miestas oš taip, kaip ošia jūra. Per visas Jūros šventės dienas čia apsilankys šimtai tūkstančių žmonių. Švęskime šią jubiliejinę šventę ir pajuskime jos magiją,“ – teigė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pusė milijono svečių ir dalyvių
Pasak Jūros šventės projektų vadovės Živilės Putnienės, preliminariais duomenimis per savaitgalį į Klaipėdą atvyks apie 500 tūkst. žmonių. „Vertinant viešbučių užimtumus, atvykstančių automobilių srautus, prekybininkų kiekius, mugių paklausumą, skaičiuojame, kad per savaitgalį į Jūros šventę atvyks apie pusė milijono žmonių. Tai yra faktais pagrįstas, nors ir preliminarus skaičiavimas“, – Delfi teigė Ž. Putnienė.
Pasak organizatorių, Jūros šventė žmonėms iš visos Lietuvos yra neatsiejama vasaros tradicija – žmonės ją žino ir į ją specialiai atvažiuoja.
„Kiekvienais metais žmones gali patraukti tam tikri šventės elementai, tačiau Jūros šventėje kasmet žmonių būna labai daug. Vis dėlto, bene svarbiausias faktorius – tai orai. Šiemet lyg tyčia tik sekmadienį žada lietingą. Tad juokaujame, kad orai bus pagal užsakymą: po visos Jūros šventės gatves nuplaus lietus, tad paliksim Klaipėdą švarią ir gražią, tokią, kokią ir radome“, – pasakojo Ž. Putnienė.
Vaizdus iš Jūros šventės eisenos galite pamatyti nuotraukų galerijoje.
Jūros šventei sukanka 90 metų
90-ąjį kartą vykstanti Jūros šventė yra vienas svarbiausių renginių Lietuvoje, įprasminantis jūros galybę ir svarbą, pažyminti jūrinės valstybės vertę ir gyvenimo dedikaciją jūrai.
Jūros šventėje, kaip ir kasmet, vyksta daugybė meninių renginių, koncertų, pramogų, varžybų, gastronominių patirčių, susijusių su jūrine kultūra.
Vaizdai iš Jūros šventės – nuotraukų galerijoje:
Kaip rašo „Klaipėdos šventės“, Klaipėdos kraštui tapus Didžiosios Lietuvos dalimi ir susigrąžinus uostą, jūra ypatingą reikšmę įgavo ne tik ekonominiame ir politiniame lygmenyje. 1934-aisiais gimė galingas jūrinės kultūros sklaidos įrankis – Jūros šventė. Per devynis dešimtmečius trunkusias išpuoselėtas tradicijas ir programos elementus įgyvendinta esminė šventės misija – prie jūros pakviesti visą Lietuvą.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1934-iais įvykusi pirmoji Jūros šventė, į Klaipėdą sukvietė daugiau nei 60 tūkst. (antra tiek, kiek gyveno visame mieste) žmonių iš visos Lietuvos. Šventės organizatoriai tikėjosi taip skatinti tautiečius pažinti uostamiestį ir priimti jį kaip neatskiriamą šalies dalį.