Ankstesniuose miego tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama išsiaiškinti, kokią žalą žmogaus sveikatai sukelia miego trūkumas. Dėkingumas, gebėjimas įveikti gyvenimo sunkumus, sėkmė ir geranoriškas elgesys paprastai laikomi savybėmis, kurios prisideda prie kokybiško miego, tačiau šiame tyrime buvo nagrinėjama atvirkštinė hipotezė – ar pats miegas gali sustiprinti šias teigiamas žmogaus savybes.
Tyrime dalyvavo 90 jaunų suaugusiųjų, kuriems atsitiktine tvarka buvo sudarytas miego režimas – vieniems miego laikas buvo prailgintas, kitiems – patrumpintas, tretiems – liepta laikytis jų įprasto režimo visą savaitę. Tyrimo dalyviai buvo stebimi aktigrafijos metodu, taip pat jų buvo prašoma pildyti miego dienoraštį. Gauti rezultatai parodė, kad dalyviai, kurie miegojo ilgiau, rodė teigiamus asmenybės bruožų pokyčius.
„Pastebėjome, kad žmonės, kurie miegojo 46 minutėmis ilgiau, gebėjo geriau susidoroti su sunkumais, jautė didesnį dėkingumą ir pasitenkinimą gyvenimu, jo prasme apskritai“, – teigė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų, mokslų daktaras Michaelas K. Scullinas.
O štai dalyviai, kurie miegojo trumpiau – miego trukmė buvo sumažinta 37 minutėmis – patyrė priešingą efektą. Tai rodo, kad net ir nedidelis miego trūkumas gali turėti neigiamos įtakos žmogaus psichologinei būklei ir jo socialiniam gyvenimui.
Nors tokios miego manipuliacijos gali paveikti dalyvio nuotaiką, dėkingumas, gebėjimas įveikti sunkumus, sėkmė ir geranoriškumas, parodė tyrimas, negalimi paaiškinti vien tik nuotaikos pokyčiais, o tai rodo, kad miego nauda turi didesnį poveikį bendrai žmogaus gerovei, ne tik dabartinei nuotaikai ir nusiteikimui.
Tyrimą inicijavusio Alexanderio Do teigimu, dėkingumas dažniausiai reiškiasi tada, kai asmenys turi viltį ir tikslą gyvenime, o miegas skatina juos abu, lygiai kaip ir gebėjimą įveikti sunkumus ar būti sėkmingu žmogumi.
„Pasirodo, ilgesnis miegas turi didesnę įtaką nei tik didesnis budrumas dienos metu.“ – sakė M. K. Scullinas. „Geresnis miegas padeda užtikrinti aiškią savo gyvenimo viziją ir būti atsparesniems iššūkiams, kurie gali nutikti rytoj.“
Tyrime išskirta miego svarba ne tik asmeninei gerovei, bet ir platesnei visuomenės gerovei. Tyrėjai nustatė, kad miegas turi įtakos prosocialiam elgesiui, pažymėdami, kad gerai pailsėję asmenys dažniau reiškė dėkingumą ir pozityviau žiūrėjo į visuomenę. Nors ir nežymūs, šie miego trukmės skirtumai gali turėti platesnį poveikį bendruomeniškam elgesiui, pavyzdžiui, didesnį norą aukoti.
„Jei žmonės jaučiasi sėkmingi, jie yra labiau linkę elgtis prosocialiai – padėti kitiems, teikti labdarą ir dalyvauti pilietinėje veikloje“ – sakė M. K. Scullinas. „Atlikome ir atskirą apklausą, kurioje dalyvavo 2 837 suaugę dalyviai, kurių amžiaus vidurkis – 55 metai. Nustatėme, kad žmonės, kurie kokybiškai miegojo 7–9 valandas per parą, buvo 7–45 proc. labiau linkę aukoti labdarai.“
Straipsnis parengtas pagal šią publikaciją: https://medicalxpress.com/news/2024-11-snooze-extra-minutes-boosts-gratitude.html
