Būtent dėl to jautriau reaguojame į stresą, mus pradeda kankinti nemiga, neretai apninka ir depresija.
Magnio suvartojame dvigubai mažiau
„Įrodyta, kad tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą, kurie mažina magnio kiekį organizme ir sukelia įvairius kardiovaskulinius sutrikimus. Žmonėms kyla kraujospūdis, trinka normalus širdies ritmas, didėja trombozių rizika, širdies priepuolio tikimybė. Tai ypač dažnai nutinka tais atvejais, kai dėl nesubalansuotos mitybos nepakankamai magnio gaunama su maistu, o magnio atsargos organizme yra išeikvotos“, - patikino gydytoja.
Pasak jos, itin svarbu, kad organizmas gautų daugiau magnio, kadangi ilgalaikis stresas itin sumažina šio svarbaus mineralo atsargas.
„Magnio gausu kietame vandenyje, daržovių žaliuose lapuose, grūduose ir jų produktuose, ankštinėse kultūrose, riešutuose, kakavoje, šokolade. Tačiau pastaruoju metu magnio suvartojimas ženkliai sumažėjo nuo 500 mg 1900 metais iki 200-300 mg per dieną šiandien. Tam įtakos turi ne vien tik šiuolaikinė mityba ir maisto ruošimo būdai, dėl kurių net 77 proc. kasdien suvartojamų maisto produktų neturi magnio! Yra duomenų, kad magnio sumažėjo visoje ekosistemoje dėl cheminių teršalų (aliuminio, herbicidų, pesticidų, amoniako, kadmio, arseno), gausių rūgščių lietų ir intensyvios žemdirbystės (trąšos – nitratai, fosfatai), išsekinusios dirvožemį“, - pasakojo J. Knašienė.
Pavojingiausias – ilgalaikis stresas
Jos teigimu, stresas yra natūrali organizmo reakcija į vidinį ir išorinį teigiamą ir neigiamą dirginimą, tačiau verta susirūpinti tuomet, kai jis tampa ilgalaikiu.
„Stresą sukelia intensyvus fizinis ar protinis darbas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, dideli informacijos srautai, nesaugumo jausmas, rūpesčiai, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, nemokėjimas planuoti laiko ir numatyti prioritetų. Žmogui sutrinka darbingumas, miegas, nuotaika, jis tampa nervingas neryžtingas, nepajėgia susikaupti, atsiranda lėtinio nuovargio simptomų. Kartais būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą, tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi“, - pasakojo gydytoja.
Pasak jos, kartais nuovargį galima justi atliekant įprastą veiklą, o kartais žmogus jaučiasi išsekęs be jokios priežasties. Dėl greito fizinio ir psichinio nuovargio nukenčia ne tik darbas, bet ir blogėja santykiai su artimaisiais, bendradarbiais.
„Toks žmogus atrodo išsekęs, pavargęs, dažniau serga peršalimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Jam kyla kraujospūdis, atsiranda širdies negalavimų, svaigsta galva“, - patikino J. Knašienė.
Norintiems suvaldyti patiriamą stresą ji patarė prisiminti senas tiesas:
* Nustatykite veiksnius, sukeliančius stresą ir juos valdykite
* Neskubėkite
* Perkainuokite vertybes
* Žinokite, kada prisiimti atsakomybę
* Laikykitės racionalus darbo ir poilsio režimas, miegui reikėtų skirti aštuonias valandas
* Išmokite planuoti laiką ir nustatyti prioritetus. Planuojant laiką itin pagerėja gyvenimo kokybė, nesijaučiame pavargę, atsiranda galimybė žvelgti į aplinką plačiau ir matyti daugiau nei įprastai
* Gerkite daugiau vandens, tačiau venkite energinių gėrimų, alkoholio
* Palaikykite fizinį aktyvumą, kasdien nueikite bent 10000 žingsnių
* Užsiimkite mėgiama veikla (skaitymas, rankdarbiai, veikla sode ar pan.), išmokite relaksuotis (jogos pratimai, meditacija)
* Stresą suvaldyti padeda ir subalansuotas maistas, kuriame gausu magnio, vitamino C, B grupės vitaminų, kurie labiausiai išeikvojami streso metu.