Iš visų penkių laikytų egzaminų surinko šimtukus: didelio siurprizo nebuvo
Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos abiturientas Augustas Stankūnas rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminus. Iš visų laikytų egzaminų jaunuolis surinko maksimalų įvertinimą – 100 balų.
„Labai didelio siurprizo rezultatuose nebuvo. Nustebau tik dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtuko, nes tai buvo neužtikrinčiausias egzaminas, kur tikrai rasčiau kur suklysti“, – įspūdžiais dalinasi A. Stankūnas.
Kalbėdamas apie savo ateities planus, jaunuolis sako, kad artimiausiu metu liks gyventi Kaune ir studijuos Kauno technologijos universitete dirbtinio intelekto programą. Tačiau kur norėtų pradėti savo karjerą, A. Stankūnas dar nenusprendė.
„Esu galvojęs apie užsienį, tačiau negaliu pasakyti, ar išeisiu, ar liksiu Lietuvoje. Esu visiškas tiksliukas – mane žavi matematika, fizika, technologijos. Renkantis karjerą, man svarbi visa kombinacija faktorių – aišku, ir geras atlyginimas, ir man patinkantis darbas, ir industrija, kuri nuolat plečiasi. Šie faktoriai mane labiausiai ir paskatino rinktis dirbtinio intelekto programą“, – sako A. Stankūnas.
Puikius rezultatus pasiekusį abiturientą traukia sritis, nuo kurios artimieji bando atkalbėti
4 šimtukais gali pasidžiaugti ir KTU gimnazijos abiturientas Kajus Marozas. Viso jis laikė 6 egzaminus – fizikos, chemijos, informacinių technologijų, matematikos, lietuvių kalbos ir anglų kalbos.
„Dėl rezultatų per daug nenustebau, nes sunkiai dirbau visus 12 metų. Todėl panašių rezultatų ir tikėjausi. Ateityje tikiuosi dirbti su technologijomis, todėl labiausiai ir stengiausi su jomis susijusiuose dalykuose – informatika, fizika, chemija, matematika. Rezultatuose tai ir pasirodė“, – sako K. Marozas.
Abiturientas planuoja studijuoti inžineriją.
„Šiaip mane artimieji labai bandė atkalbėti nuo šios specialybės, nes patys yra pabaigę ir sakė, kad sunku rasti padorų darbą. Bet pastebėjau, kad rinka reikalauja šių specialybių, o man pačiam labai patinka spręsti įvairias problemas ir susidurti su vis naujais sunkumais – labiausiai man prilipo tai, kad čia nėra monotonijos“, – sako K. Marozas.
Surinko net 4 šimtukus, tačiau neslepia ir nusivylimo
Tuo metu Evita Spalinskaitė rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų ir fizikos egzaminus. Nors abiturientė surinko net 4 šimtukus, ji neslepia, kad paskelbti rezultatai kėlė ne tik džiaugsmą ir nuostabą, bet ir nusivylimą.
„Kai kurie rezultatai tikrai nustebino. Nesitikėjau iš anglų kalbos gauti 100 balų, bet buvau nusivylusi lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatais, nes darbas neatsipirko“, – sako E. Spalinskaitė.
„Svajoju studijuoti fiziką ir pasirinkau Vilniaus universitetą. Dar nežinau, ar įstojau, bet labai tikiuosi. Norėčiau ateitį sieti su fizika“, – planais dalinasi ji.
Paklausta, kas labiausiai traukia rinktis fizikos mokslus, abiturientė atsako – tikrai ne geras uždarbis.
„Tiesiog noriu pažinti, kaip veikia visas pasaulis ir technologijos, kurias žmonės yra sukūrę. Ir pati norėčiau kada nors kažką sukurti, pasinaudodama fizikos žiniomis“, – sako ji.
Abiturientę labiausiai domina psichologijos studijos
Puikiais egzaminų rezultatais džiaugiasi ir Plungės „Saulės“ gimnazijos abiturientė Aurelija Gusčiūtė. Anglų kalbos egzamine ji surinko maksimalų 100 balų įvertinimą.
„Manau, padariau tiek, kiek galėjau, jog jiems pasiruoščiau randant balansą ir su kitais svarbiais gyvenimo aspektais. Kai kurios šių metų egzaminų užduotys buvo išties įtraukiančios ir įdomios ne vien siekiant rezultato, bet ir jas atliekant. Džiaugiuosi, jog mokyklos aplinka bei suteiktos žinios buvo prasmingos ir leido pasiekti aukštų rezultatų. Netolimoje ateityje planuoju save realizuoti psichologijos studijose, kadangi ši tema mane labiausiai domina ir galiu save matyti dirbant šioje srityje, tačiau neriboju savo tolimesnės ateities siekti mokslo ar karjeros ir kitose sferose“, – ateities planais dalinasi A. Gusčiūtė.
Tendencijoms svarbus socialinis ar politinis kontekstas
Kaip teigia papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ CEO Paulius Serva, geriausiai išlaikančiųjų egzaminus rezultatų kaitoje sunku matyti kokią nors vienkryptę tendenciją – anot jo, pamečiui žvelgiant į atskirų disciplinų vertinimus, bendro vaizdo nematyti.
„Mūsų korepetitoriai kiekvienais mokslo metais sprendžia VBE ir pateikia preliminarius atsakymus, kuriais dalijamasi viešojoje erdvėje. Jų teigimu, maksimalių rezultatų surenkančių abiturientų skaičius kiekvienais metais banguoja ir tai turbūt lemia keletas faktorių. Neabejotinai vienas iš pagrindinių – egzaminų sudėtingumas, kuris skiriasi metai iš metų. Pavyzdžiui, šiemet iš chemijos ir istorijos VBE gauta vos po 3 šimtukus“, – pastebi P. Serva.
Jo teigimu, ne ką mažiau svarbus ir socialinis ar politinis kontekstas. Pavyzdžiui, COVID pandemijos metais, kai abiturientai buvo priversti laikyti egzaminus po nuotolinio mokymo, 86–100 balų surinkusių abiturientų skaičius beveik visose disciplinose krito.
„O, pavyzdžiui, 2022 m., metais, kai skandalingojo matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. abiturientų, šimtukų padaugėjo, nes buvo atitinkamai pakoreguotos vertinimo instrukcijos, tad geriausiai besimokantys gavo papildomų taškų „dovanų”. Šių veiksnių mokiniai ir mokytojai numatyti negali – rezultatai koreguojami jau po to, kai mokiniai parašo egzaminus“, – sako P. Serva.
Anot jo, kam abiturientai visgi gali pasiruošti iš anksto – tai sudėtingesnėms užduotims. Žiūrint į statistiką, jo vertinimu, bene sunkiausiai sekasi tikslieji mokslai, ypač matematikos egzaminas.
„Kiekvienais metais turime didžiausią srautą būtent šios disciplinos besimokančių abiturientų, norinčių pasiruošti matematikos VBE specifikai, galimiems „kabliukams”. Tuo tarpu informacinių technologijų, užsienio kalbų egzaminai, išlaikomi geriau, tą rodo ir mūsų vidiniai duomenys – šių dalykų pagalbos kreipiasi atitinkamai mažesnis procentas abiturientų“, – sako P. Serva.
Kai kuriuose egzaminuose 100 balų pavyksta surinkti tik vienetams
Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16948 kandidatai. Iš jų 100 balų įvertinimus gavo 342 kandidatai – 2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų. Pernai tokių laikiusiųjų dalis buvo nežymiai didesnė (2,2 proc.)
Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 14334 kandidatai. 100 balų įvertinimą gavo 179 kandidatai, tai sudaro 1,2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,8 proc.).
Tradiciškai populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16 973 kandidatai (pernai – 17 113). 100 balų įvertinimą gavo 638 kandidatai (3,8 proc.), pernai aukščiausią įvertinimą pelnė 2,2 proc. dalyvavusių egzamine.
Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 6 953 kandidatai. 100 balų įvertinimą gavo vos 3 kandidatai.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė kiek mažiau kandidatų – 1 725 (pernai – 1 767). 100 balų įvertinimą pelnė 223 mokiniai (12,9 proc.), pernai tokių buvo 4,2 proc.
Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 2 267 kandidatai (2022 m. – 2 286). Aukščiausią įvertinimą pelnė 76 laikiusieji (3,4 proc.), praėjusiais metais – 2,6 proc.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą šiemet nusprendė laikyti 1 791 kandidatas (praėjusiais metais – 1917), o aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo 3,1 proc. kandidatų (praėjusiais metais – 2,7 proc.). Chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 1 046 kandidatai. 100 balų buvo įvertinti vos 3 kandidatų darbai.
Geografijos egzamine šimto balų įvertinimą gavo 7 kandidatai, t. y. 0,2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,3 proc.). Biologijos egzamine šimto balų įvertinimą gavo 51 kandidatas, t. y. 0,9 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,3 proc.).