Labiausiai teršianti mėsa – jautiena
„Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas teigia, kad Europos Sąjungos mėsos suvartojimo vienam žmogui vidurkis siekia 65-70 kg per metus. Tad lietuviai suvalgo ženkliai daugiau mėsos už statistinį europietį, bet mažiau nei JAV gyventojas, kuriam skaičiuojamas kiekis – virš 100 kg per metus. Visgi, lietuviai mėgina situaciją keisti: „Vilmorus“ vykdyta apklausa parodė, kad trečdalis tautiečių per pastaruosius trejus metus mažino arba bandė mažinti suvartojamos mėsos kiekį savo racione.
„Roquette Amilina“ mokslinių tyrimų laboratorijos biotechnologas Vytenis Bagdonas pasakoja, jog gyvulininkystė, kalbant apie žemės ūkio veiklas, ypač išsiskiria savo poveikiu aplinkai:
„Lyginant procesus, paimkime tarkime žirnių baltymo gamybai ir gyvulininkystei, tarkime jautienos. Tai tiek žemės, tiek vandens suvartojimui žirniams reikia keturis kartus mažiau vandens suvartoti nei jautienai. Lygiai taip pat pagaminti vieną kilogramą baltymų, žemės suvartojimas jautienai bus apie penkis kartus didesnis nei ankštiniams žirniams“, – reikalingus išteklius lygina V. Bagdonas ir teigia, jog CO2 emisija, auginant žirnio baltymą, yra 70 kartų mažesnė, nei jautienos atveju.
Kol jautiena laikoma taršiausia aplinkai mėsa, vištiena įvardijama kaip mažiausiai tarši, nes broileris užauginamas vos per mėnesį. Visgi, T. Byčkovas neaplenkia moralinio aspekto – milijonai gyvybių laikomi fermose žiauriomis sąlygomis
Gyvūnų ir žmogaus gerovei reikalingi pokyčiai
Kalbant apie poveikį sveikatai, V. Bagdono teigimu, apklausų duomenys rodo, jog vartotojai sako turinys daugiau energijos, kuomet vartoja augalinės kilmės baltymus. Be to 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad vartojant gyvulinės kilmės baltymus didėja kancerogeniškumo rizika.
Nors parduotuvių lentynose kuo toliau tuo daugiau ir įvairesnio augalinio maisto galima pamatyti, kai kurie pavyzdžiai išties skamba futuristiškai: štai T. Byčkovo teigimu, Vokietijoje jau galima gauti 3D spausdintuvu atspausdintą augalinės steiką, kuris savo tekstūra, kvapu ir skoniu beveik nesiskiria nuo mums įprasto mėsos patiekalo.
Bagdonas antrina, kad aiškia kryptimi einama link to, jog augalinė mityba išstumtų gyvulinės kilmės maistą, tokių pokyčių reikalauja ir dėmesys gyvūnų gerovei. Kas tuomet lauktų gyvulininkystės sektoriaus? T. Byčkovo atsakymas paprastas – transformacija:
„Naujos technologijos, negalime senomis technologijomis išmaitinti vis didėjančio žmonių kiekio pasaulyje. Turės persikvalifikuoti. Vieni didžiausių gyvūninių baltymų augintojų, gyvulininkystės pramonės atstovų kaip Cargill, Tyson jau nustojo save vadinti gyvulininkystės įmonėm. Jie save vadina baltymų įmonėmis ir jau investuoja į alternatyvių baltymų gamybą. Tai parodo, jog tai yra ateitis“, – kalba T. Byčkovas.
