Į klausimus apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva ir ką svarbu žinoti darbuotojui, ypač, jei darbdavys darbo sutartį siekia nutraukti darbuotojui nepalankiomis sąlygomis, atsakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
– Kokiais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį?
– Darbdavys su darbuotoju darbo sutartį gali nutraukti pagal:
DK 36 str. 3 d. pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami – įspėjama prieš 3 d. d.
DK 53 str. 5 p. mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, nėra įspėjimo terminų, išeitinė išmoka nemokama.
DK 54 str. šalių susitarimu – galima susitarti dėl išeitinės išmokos, kurios dydis nereglamentuotas.
DK 57 str. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – taikomas įspėjimo terminas ir mokama išeitinė išmoka.
Darbuotojas įspėjamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, o jeigu darbo santykiai o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus – prieš 2 savaites. Įspėjimo terminai dvigubinami, kai iki senatvės pensijos likę mažiau nei 5 metai. Įspėjimo terminai trigubinami asmenims su negalia arba, kai iki senatvės pensijos likę mažiau nei 2 metai, arba, jei darbuotojas augina vaikų (įvaikių) iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, tai pat besilaukiančioms darbuotojoms.
Darbuotojui turi būti išmokėta 2 jo VDU, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus – pusė jo VDU. Papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
DK 58 str. darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – įspėjimo termino nėra, išeitinių išmokų nėra.
DK 59 str. darbdavio valia – įspėjama prieš 3 d. d., darbdavys privalo išmokėti darbuotojui ne mažesnę kaip 6 mėnesių VDU dydžio išeitinę išmoką.
DK 60 str. nesant darbo sutarties šalių valios – nutraukiama per 5 d. d., kai kuriais atvejais mokama išeitinė išmoka.
DK 62 str. darbdavio bankroto atveju – taikomi įspėjimo terminai, mokamos išeitinės išmokos.
Per 3 d. d. arba DK 63 str. 1 d. nurodytos grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per 7 d. d. nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir 15-ą d. d. nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys.
Darbuotojui turi būti išmokėta 2 jo VDU dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus – pusė jo VDU.
DK 69 str. 1 d. suėjus terminuotos darbo sutarties terminui – kai kuriais atvejais taikomi įspėjimo terminai ir mokama išeitinė išmoka.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 1 metus, darbuotojas įspėjamas ne vėliau kaip prieš 5 d. d., jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 3 metus, darbuotojas įspėjamas ne vėliau kaip prieš 10 d. d.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 2 metus, terminuotai darbo sutarčiai pasibaigus, darbuotojui išmokama 1 mėnesio jo VDU.
DK 104 str. atšaukus juridinio asmens vadovą – kai kuriais atvejais mokama išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 2 metus ir vadovas atšaukiamas, jam išmokama 1 mėnesio jo VDU, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai), įspėjimo tvarka pagal taikomus įstatymus.
– Ką svarbu žinoti darbuotojui, kuo reikėtų pasidomėti, jeigu darbdavys siūlo nutraukti darbo sutartį?
– Svarbu atkreipti dėmesį į darbdavio pateikiamus dokumentus – ar teikiamas pasiūlymas, ar įspėjimas pagal atitinkamą DK straipsnį. Atidžiai perskaityti gautą dokumentą, jeigu kyla klausimų, juos užduoti darbdaviui, taip pat galima paskambinti į VDI konsultaciniu telefonu ir pasitarti, ir tik tuomet jį pasirašyti (jeigu reikia).
– Ką daryti, jei darbdavys siūlo variantą, nepalankų darbuotojui? Kur šiam kreiptis, kokius įrodymus svarbu turėti?
– Reikia vertinti, pagal kokį DK straipsnį norima darbuotoją atleisti. Ne visada darbuotojas gali nesutikti su pateikiamu įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, pavyzdžiui, pagal DK 57 straipsnį darbdaviui darbuotojo sutikimas nereikalingas. Jeigu darbuotojas mano, kad jo atleidimas yra galbūt neteisėtas, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu ir ginčyti tokį atleidimą kaip neteisėtą.
Paminėtina, kad, jeigu darbuotojui yra siūloma nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, darbuotojas yra laisvas sutikti arba nesutikti su tokiu pasiūlymu. Rekomenduojama rinkti visus su galimu ginču susijusius objektyvius įrodymus: dokumentus, išsaugoti SMS žinutes, elektroninius laiškus, persiųsti juos į asmeninį e. paštą, taip pat išsaugoti turimas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, turėti liudininkus, galinčius patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, ir kt.
– Ar gali būti taip, kad nesutikdamas su atleidimu ir į Darbo ginčių komisiją besikreipiantis darbuotojas gali užsitraukti tokią darbdavio nemalonę, kad šis nesutikimas / skundas jam gali skaudžiai atsiliepti? Ar nuo to darbuotojas yra kaip nors apsaugotas?
– Jeigu darbuotojas, pasikreipęs į Darbo ginčų komisiją, sulauktų nepriimtino elgesio iš darbdavio, siekiant darbuotojui padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala, tokiu atveju darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI su rašytiniu skundu dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir atitinkamų priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Apie psichologinį smurtą platesnę informaciją galite rasti čia.
– Kokius triukus darbdavys gali naudoti norėdamas atleisti darbuotoją arba priversti jį išeiti „savo noru“? Ką tokiu atveju daryti darbuotojui?
– Darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui nutraukti santykius šalių susitarimu, tačiau negali primygtinai reikalauti / versti darbuotoją sutikti su tokiu pasiūlymu. Taip pat darbdavys negali reikalauti / versti darbuotoją nutraukti darbo santykius savo noru. Minimose situacijose pasitaiko atvejų, kai darbdaviai naudoja spaudimą, reikalaudami nutraukti darbo sutartis. Tokiu atveju darbuotojas turėtų kreiptis į VDI su rašytiniu skundu.
– Gal galėtumėte pasidalyti, kokios yra dažniausios situacijos, kai darbdavys nori atleisti darbuotoją, žiūrėdamas savo naudos?
– Dažniausiai reikalaujama nutraukti darbo santykius savo noru, nors darbuotojas to ir nenori, arba pasakant, kad nebėra darbo ir todėl reikia pačiam darbuotojui parašyti prašymą dėl darbo santykių nutraukimo. Taip darbdavys sutaupo pinigų, nes nereikia mokėti išeitinių išmokų darbuotojui.
