Ir nors lenktynininkas šį atsitikimą vadina pamoka ir gyvenimu, visgi jis spėjo išnarstyti avarijos akimirkas sekundė po sekundės, kad suprastų, kas lėmė klaidą ir kaip ateityje išvengti panašių situacijų.
Pasak B. Vanago, pirmiausia šturmanas Filipe Palmeiro jam perskaitė informaciją iš kelio knygos, kuri nurodė, kad už 500 metrų laukia pokyčiai.
Tačiau situacija keitėsi kone dukart arčiau – po mažiau nei 200 metrų. Ir važiuojant dideliu greičiu, šios informacijos gauti B. Vanagui nepavyko. Tai lėmė, kad ten, kur ekipažas turėjo sukti į dešinę ir sekti vėžėmis, nepasuko, o nuvažiavo tiesiai atkarpa, kurios aprašytos kelio knygoje nebuvo.
Pasak sportininko, nors vieta, kurioje dužo jų „Toyota“, yra už 20-30 metrų nuo posūkio į dešinę, kur ekipažas ir turėjo važiuoti, vargu ar tokiu pat greičiu atvažiavęs į posūkį B. Vanago ekipažas būtų jį sėkmingai įveikęs.
Sportininkas atskleidė, kad nuo tos vietos, kur automobilis pakilo į orą, iki tos vietos, kur galiausiai po kelių salto sustojo, yra 65 metrų atstumas.
Iki lemtingos išgraužos, kuri išmetė lietuvio bolidą į orą, ekipažas važiavo apie 150 km/val. greičiu. Supratęs, kad vyksta kažkas netikėto, B. Vanagas spėjo sulėtinti iki 123 km/val. Tam, kad dar galėtų išvairuoti tokioje vietoje, anot lenktynininko, būtų reikėję, kad greitis būtų bent dukart mažesnis.
Jei to nebūtų padaręs, o, pavyzdžiui, spaustų akceleratorių toliau, greičiausiai, anot sportininko, tiesiog būtų skridęs toliau ir aukščiau, o pasekmės būtų gerokai liūdnesnės.
Kol kas automobilio atstatymo kaštų B. Vanagas neskaičiuoja, mat, pasak jo, komanda gerokai nukraujavo jau vien dėl bolido konversijos į T1+ klasės automobilį. Tačiau, anot sportininko, panašu, jog „Toyota“ remontuojama, mat vientisa rėminė konstrukcija po smūgio liko nepaliesta, nukentėjo tik priekis, galas, važiuoklės elementai.
„Tai yra visiškai remontuojama ir, panašu, pakankamai greitai. Tačiau remonto išlaidos bus greičiausiai daugiau nei 100 tūkstančių eurų“, – spėjo sportininkas.