Bakterijos kūne sveria tiek pat, kiek ir smegenys, o tai, pasak pašnekovo, parodo jų reikšmę.
„Vyksta dideli debatai tarp mokslininkų, kas iš tiesų yra gerosios, o kas – blogosios bakterijos. Žarnyne ir mikrobiotoje nuolat vyksta kova dėl jų išlikimo. Labai priklauso nuo kiekvieno organizmo, mūsų genetikos, kokios bakterijos mums daro poveikį“, – sakė A. Kunevičius.
Visgi mokslininkai randa tam tikrą sutarimą, kurias bakterijas gali vadinti geromis arba probiotinėmis, mat jos turi teigiamą poveikį, o kurios yra patogeninės, tai reiškia, sukeliančios ligas.
Pastebima, kad jei žmogus dažnai blogos nuotaikos ar net serga depresija, jo žarnyne yra mažiau probiotikų.
„Įvairių sutrikimų metu, pavyzdžiui, depresijos, autizmo ar kitų psichiatrinių ligų, matome, kad žarnyno bakterijų įvairovė yra sumažėjusi ir padaugėja blogųjų bakterijų, kurios susijusios su įvairiais simptomais“, – kalbėjo A. Kunevičius.
Žarnyno bakterijos yra susijusios su visu organizmu, o daugelis bakterijų gaminamų medžiagų gali patekti į smegenis bei tiesiogiai jas paveikti. Kaip pasakoja mokslininkas, yra ir tiesioginis kelias per nervą klajoklį, kuris tiesiogiai jungia žarnyną ir smegenis.
Mokslininko teigimu, maždaug prieš 10 metų atsirado naujas terminas – psichobiotikai. Tai probiotikų atšaka, kurių veikimas nukreiptas tiesiai į smegenis.
„Norint sumažinti vienų ar kitų sutrikimų simptomus. Yra daug darbo atlikta, nemažai teigiamų duomenų pastebėta su gyvūnais, taip pat yra kelios klinikinės studijos, kurios rodo teigiamus rezultatus. Bet kalbėti apie specifines bakterijų rūšis, kurias galėtume vartoti, gana sudėtinga, į tai reikėtų atsargiai žiūrėti“, – sakė mokslininkas.
Pašnekovas sako manantis, jog ateityje tikriausiai bus sukurtos gerosios bakterijos, padedančios smegenims, bet šiuo metu probiotikais žarnyne galime rūpintis ir patys, bei daryti tai natūraliomis priemonėmis.
„Pastebėta, kad fizinė veikla didina žarnyno mikrobiotos įvairovę, fermentuotų, raugintų produktų vartojimas yra ypač naudingas. Kuo daugiau valgysime raugintų produktų, tuo įvairesnė bus mikrobiota“, – kalbėjo pašnekovas.
LNK Žinių pokalbį rasite čia: