Didina infarkto, insulto riziką
Knarkimas, kaip paaiškina gydytojas, yra viršutinių kvėpavimo takų vibracijos ir turbulencijos sukeltas garsas įkvėpimo arba iškvėpimo metu miegant. Tai gali būti ir simptomas, kad reikia susirūpinti sveikata.
Būtent knarkimas gali būti vienas iš miego apnėjos simptomų. Gydytojas pastebi, kad dažniausiai žmonės į medikus ir kreipiasi dėl knarkimo, o ne miego apnėjos simptomų.
Nors knarkiantis žmogus nebūtinai turi sirgti miego apnėja, bet beveik visi žmonės, sergantys miego apnėja, naktimis knarks.
Tad kas vyksta to knarkimo metu ir dėl ko taip atsitinka? Pasirodo, jog tam įtaką padaro susiaurėję kvėpavimo takai, kurie praranda savo tonusą ir pradeda skleisti nemalonų garsą šalia miegančiam. Tačiau tas, kuris miega, dažniausiai neprisimena knarkimo ir jam tai visiškai netrukdo.
Tuo metu miego apnėja yra visiškas kvėpavimo sustojimas bent 10 sekundžių miego metu. Apnėja skirstoma į centrinę ir obstrukcinę. Centrinė vadinama tokia, kai smegenys nebeduoda signalo į kvėpavimo raumenis ir žmogus nebeįkvėpia oro. Obsturkcinė miego apnėja – kai užsidaro kvėpavimo takai ir žmogus bando įkvėpti, bet negali to padaryti dėl subliuškusių kvėpavimo takų.
„Jei yra tik knarkimas be apnėjos ir be obstrukcijos, kenksmingesnis jis turbūt yra aplinkai, o žmogui iš socialinio klausimo, nes dažniausiai pacientai dėl knarkimo yra atvedami savo antrų pusių. Dažnai žmonės skundžiasi, kad su partneriu net negali išvažiuoti į gamtą, sodybą su draugais ar panašiai, nes žmonės nenori miegoti su jais vienoje patalpoje“, – sakė Santaros klinikų gydytojas.
Tai, kad miego apnėja nėra tik nemalonus sutrikimas, įrodo ir ilgas ligų sąrašas, su kuriomis šis susirgimas susijęs. Jei liga ilgai nediagnozuojama arba neatrandama išvis, žmogus rizikuoja hipertenzija, ateroskleroze, lėtinėmis širdies ligomis, cukriniu diabetu, po truputėlį artėjama link infarkto ar insulto.
„Negalima sakyti, kad 3 dienas sergu miego apnėja, o 4 dieną jau infarktas. Dažniausiai žmonės serga dešimtmečiais. Tai pablogina visas gretutines ligas, gyvenimo kokybę“, – kalbėjo pašnekovas.
Nenuostabu, kad dėl šios ligos dažniausiai į gydytojo kabinetą „už rankos“ nuveda artimasis – miegodamas žmogus gali pats nepajusti, kai visiškai nekvėpuos 10 sekundžių ar net 2 minutes.
Ką daryti artimajam, kai pamato, kad partneriui – miego apnėja?
Tikriausiai dauguma, pamatę, kad artimasis nekvėpuoja, pultų jį žadinti. Tačiau, pasak A. Morozo, vargu, ar tai daryti verta, nes tokiu atveju žmogų stebėti ir žadinti reikės nuolat.
„Žmogus vis tiek vienaip ar kitaip atsikelia, tai yra dar viena iš problemų. Naktinių atsibudimų žmogus dažniausiai neprisimena, nors per valandą gali atsibusti nuo 5 iki 50 kartų. Įsivaizduokite, jei nuolat atsibundate iš gilaus miego, pavyzdžiui, kas minutę. Ryte žmogus jaučiasi pavargęs, nepailsėjęs, mieguistas“, – kalbėjo Santaros klinikų pašnekovas.
Kreiptis į specialistus patariama jau tada, kai yra vienas iš paminėtų simptomų – knarkimas arba kvėpavimo sustojimas miegant.
Įdomu tai, kad gulint ant nugaros knarkiama mažiau. Kodėl taip nutinka? Gydytojas paaiškina: veikia paprasčiausia gravitacija, kai žmogaus minkštasis gomurys, liežuvis slenkasi atgal. Susidaro mažesnis tarpas tarp užpakalinės ryklės sienos ir minkštojo gomurio, liežuvėlio. Dėl to knarkimas tampa didesnis nei gulint ant šono.
Įtarus, kad kankina miego apnėja, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą pas specialistą. Miego apnėją dažniausiai, pasak A. Morozo, gydo 2 specialybių gydytojai – otorinolaringologai ir pulmonologai.
„Tada surenkama anamnezė, paciento duomenys, yra specialūs klausimynai, kurie nustato, ar žmogus yra rizikos grupėje sirgti miego apnėja. Jei žmogus surenka pakankamai balų, stebimas naktinis pulsas. Jei indikacijos rodo, kad reikia, paskiriama polisomnografija – tai auksinis standartas tiriant miego apnėją. Tyrimo metu žmogus miega ir yra prijungiamas prie specialaus aparato, kuriuo matuojamos smegenų bangos, širdies darbas, raumenų judesiai ir pan. Tada nustatoma, ar yra miego apnėja“, – kalbėjo gydytojas.
Daugumai nediagnozuojama
Pašnekovas pastebi, kad šios ligos paplitimas visuomenėje yra didelis. Nors Lietuvoje nėra duomenų, kiek žmonių gali ja sirgti, bet, remiantis JAV statistika, paplitimas tarp moterų yra 4-9 proc., o tarp vyrų net 9-24 proc. Vyresniems nei 65 metų žmonėms sirgti miego apnėja rizika yra 3 kartus didesnė nei jauniems. Tačiau ir vaikai gali ja sirgti.
Šiai ligai įtakos turi įtakos padidėjęs svoris bei besikeičianti kūno fiziologija, kuri natūraliai kinta bėgant metams.
Deja, bet miego apnėja daugumai yra nediagnozuota liga. 92 proc. moterų ir 80 proc. vyrų nežino, kad ja serga.
Šios ligos gydymas – pakopinis ir prasideda nuo gyvenimo būdo keitimo – numesti svorio, nerūkyti, nebevartoti raminančių vaistų, negerti alkoholio, ypač 4-6 valandas prieš miegą. Kartais taikomi visai paprasti metodai, pavyzdžiui, siūloma įsisiūti kamuoliuką į nugarinę marškinių dalį. Tai padės naktį nesiversti ant nugaros ir miegoti ant šono. Jei knarkimas priklauso nuo miego pozicijos, kito gydymo nebereikės, užteks tik kamuoliuko.
„Yra burnos prietaisai, kurie išstumia apatinį žandikaulį į priekį nakties metu, tuo pat metu liežuvį išstumia į priekį neleisdami jam užkristi. Gali būti taikoma funkcinė terapija, tai yra pratimai gerklės ir ryklės raumenims stiprinti, raumenys bus mažiau linkę subliūkšti. Tai padeda ir knarkimui, bet pratimus reikia daryti kasdien. Kitas žingsnis – oro įpūtimas naktį per kaukę. Bet šie aparatai taip pat nėra patogūs ir žmogui sunku priprasti juos nešioti“, – vardijo pašnekovas.
Beje, atliekama ir operacija, bet ne visiems pacientams tai galima padaryti. Mat dažniausiai pacientai būna nutukę su mažais, siaurais kaklais, kai operacijos sėkmingumo tikimybė nėra didelė.