„Vaistinėje, ieškodami pagalbos, lankosi tie pacientai, kurie sirgo lengva COVID-19 forma ir gydėsi namuose. Dažniausiai jie skundžiasi nuovargiu, raumenų silpnumu ir sąnarių skausmais bei miego sutrikimais. Taip pat pacientus neretai vargina pasikartojantys galvos skausmai bei virškinimo sutrikimai“, – sako V. Bečelytė.
Vaistininkė priduria, kad kiekvienu atveju pacientams pataria, kaip jie patys galėtų stiprinti imunitetą ir paspartinti atsistatymo procesą bei rekomenduoja papildomas priemones, skirtas malšinti jaučiamus negalavimus.
5 dažniausi pacientų nusiskundimai
V. Bečelytė sako, kad pacientus tenka konsultuoti dėl 5 dažniausių negalavimų, atsiradusių persirgus COVID-19 liga.
1. Nuovargis
Jei pacientus kamuoja nuovargis, patariama vartoti organizmą stiprinančius preparatus – ežiuolės ekstraktą, žuvų taukus, cinką, vitaminą C ir D bei energijos apykaitą suteikiančių preparatus, pavyzdžiui kofermentą Q10, magnį ar geležį.
„Šie maisto papildai užtikrina reikiamą vitaminų ir mineralų paros dozę tada, kai persirgę neturi apetito arba valgo per mažai, kad natūraliai savo organizmą papildytų reikiamomis medžiagomis“, – sako vaistininkė V. Bečelytė.
2. Raumenų silpnumas ir sąnarių skausmai
Dažnai COVID-19 persirgę pacientai skundžiasi raumenų silpnumu ir sąnarių skausmais. Tokiu atveju, varginantiems raumenų silpnumo, vaistininkė rekomenduoja vartoti energijos organizmo ląstelėms suteikiantį maisto papildą – kofermentą Q10.
„Kenčiantiems sąnarių skausmus padės nuskausminamieji ir priešuždegiminiai vaistai. Be to, sąnarių būklę gerins maisto papildai, praturtinti vitaminu C ir E, kalciu, manganu, kolagenu bei hialurono rūgštimi“, – sako vaistininkė.
3. Pasikartojantys galvos skausmai
Kai pagalbos kreipiasi tie, kurios po COVID-19 kamuoja pasikartojantys galvos skausmai, pirmiausia vaistininkė išsiaiškina, kurioje jos dalyje jaučiamas skausmas, koks yra paciento kraujospūdis (žemas, aukštas ar normalus) ir kiek per dieną jis išgeria vandens. Tai padeda nustatyti, ar galvos skausmas yra COVID-19 liekamasis reiškinys, ar nuo normos nukrypusio kraujospūdžio ir per mažo vandens kiekio organizme pasekmė.
„Jeigu paciento kraujospūdis normalus ir per dieną jis išgeria pakankamai vandens, bet vargina galvos skausmai, greitam veikimui rekomenduoju rinktis nuskausminamuosius, o ilgesniam laikotarpiui – magnio preparatus, kurie gerina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir atpalaiduoja spazmuojančias kraujagysles“, – sako V. Bečelytė.
4. Miego sutrikimai
Dažnai persirgusiems COVID-19 pasireiškia įvairūs miego sutrikimai – jiems atsigulus kelias valandas nepavyksta užmigti, naktį nuolatos prabunda ar kamuoja nemiga. Išspręsti šias miego problemas ir pagerinti jo kokybę gali padėti platus augalinių ekstraktų pasirinkimas.
„Priklausomai nuo to, kokia forma – miltelių, purškalų, tablečių, kapsulių – yra priimtiniausia, pacientai gali vartoti preparatus su valerijonu, melatoninu, melisa, rausvažiede pasiflora ir kt.“, – teigia vaistininkė.
5. Virškinimo sutrikimai
Dažnai pagalbos vaistinėje ieško tie, kuriems po COVID-19 pasireiškė įvairūs virškinimo sutrikimai – apetito stoka, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Šiuos negalavimus galėjo sukelti pasikeitusi natūrali žarnyno mikroflora ir atsiradęs gerųjų bakterijų disbalansas.
„Persirgusiems rekomenduoju vartoti probiotikus – gerąsias bakterijas. Šie maisto papildai padės atkurti natūralią žarnyno mikroflorą ir atstatyti sutrikusią jo bakterijų pusiausvyrą. Be to, galima rinktis ir sudėtinius preparatus, kurių sudėtyje yra virškinimą gerinančių veikliųjų medžiagų“, – sako V. Bečelytė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė akcentuoja, kad liekamuosius reiškinius namuose galima gydyti 4–6 savaites, jeigu jaučiami negalavimai nepraeina, atsiranda sunkesnis kvėpavimas, varginantis kosulys ar nepakeliami raumenų skausmai – būtina kreiptis į gydytoją. Jis įvertins bendrą sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir nustatys tikslią diagnozę, o jeigu reikės – paskirs vaistus.
„Jeigu krenta pulsoksimetro rodomas kraujo įsisotinimas deguonimi, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Be to, įsisotinimas gali mažėti nepastebimai: tokiu atveju žmogus kvėpavimu nesiskundžia, tačiau neturi jėgų, todėl labai svarbu šį rodiklį sekti nuolatos, o pastebėjus jo kritimą, nedelsiant reaguoti“, – įspėja vaistininkė.
Kaip padėti sau?
Norintiems greičiau atgauti jėgas ir sustiprinti imunitetą, vaistininkė V. Bečelytė pataria:
Daugiau laiko praleisti lauke. Labai svarbu, kad ne tik išeitumėte pasivaikščioti miesto gatvėmis, bet palepintumėte savo organizmą tyru gamtos – miško, pušyno ir t.t – oru.
Sveikai ir subalansuotai maitintis. Kai organizmas kovoja su COVID-19 virusu, jis išnaudoja labai daug savo resursų, ypač baltymų, kurie skirti imuninio atsako stiprinimui. Todėl persirgę turi pasirūpinti tuo, kad per dieną valgių metų savo organizmą aprūpintų reikiama doze baltymų, angliavandenių ir sveikųjų riebalų bei atstatytų jų pusiausvyrą. Be to, labai svarbu valgyti daug virškinimą gerinančios ląstelienos, kurios yra grikiuose, žirniuose, pupelėse, briuseliniuose kopūstuose, obuoliuose ir t.t.
Nusistatyti darbo – poilsio – miego režimą. Pasistenkite nepervargti, per dieną pakankamai laiko skirti poilsio pertraukėlėms ir maksimaliai išnaudoti jų laiką, o jeigu turite galimybę ir jaučiate poreikį, galite prigulti ir pietų miegui. Be to, labai svarbu kiekvieną dieną gultis ir keltis tuo pačiu metu, kad organizmas priprastų reikiamu laiku išskirti melatoniną – miego hormoną.
Taupyti energiją. Pasistenkite atsisakyti visų nebūtinų darbų – siekdami taupyti energiją, nedarykite to, kas gali palaukti. Be to, patariama vengti streso, kuris naudoja organizmo resursus ir neigiamai veikia imuninę sistemą. O jeigu jaučiate jėgų stygių, pasirūpinkite, kad namie viskas būtų ranka pasiekiama bei atsisakykite lipti laiptais, jeigu gyvenate kelių aukštų name ar bute.
Reguliariai mankštintis. Jeigu sirgdami daug laiko praleidote lovoje, nejudėjote ar judėjote mažai, pasveikus gali kamuoti raumenų silpnumas, todėl labai svarbu juos stiprinti, tačiau tai reikia daryti teisingai. Raumenims tenkantį fizinį krūvį pratimų metu patariama paskirstyti tolygiai, o dar svarbiau – leisti jiems priprasti prie apkrovos ir tik tada ją palaipsniui didinti.
Išgerti pakankamai skysčių. Tai turėtų būti ne aštrūs gėrimai, stipri arbata ar kava, bet kambario temperatūros vanduo. Per dieną jo turėtume išgerti tiek, kiek reikia atitinkamo svorio žmogui – 30 ml/1 kg.
„Jeigu ligos metu intensyviai prakaitavote, vartojote mažai skysčių ar viduriavote, tikėtina, kad organizme yra atsiradęs elektrolitų – kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio ir natrio jonų – disbalansas. Todėl būtina atstatyti jų pusiausvyrą, nes elektrolitai atlieka daug svarbių funkcijų: atkuria pažeistus audinius, užtikrina stabilią nervų sistemos ir raumenų būklę, aprūpina ląsteles maistinėmis medžiagomis, stiprina jų membranas, o tuo pačiu atsparumą virusams ir bakterijoms. Elektrolitų atsargomis savo organizmą papildysite gerdami vandenį, tik svarbu jį gurkšnoti visą dieną, taip ląstelės lengviau įsisavins mineralus“, – pataria vaistininkė.
Vėdinti patalpas bent 2–3 kartus per dieną. Tokiu būdu namuose ne tik palaikysite tinkamą patalpų orą ir jų drėgmę, bet kartu pašalinsite jose cirkuliuojančius virusus bei bakterijas.