Norint ištirti pieno kokybę reikalingas specialus analizatorius, kurį Kauno klinikos su partneriais siekia įsigyti.
Atėjo anksčiau
„Mes su vyru juokaujame, kad mes taip jų laukėme, kad jie ėmė ir paskubėjo ateiti. Labai anksti, tačiau džiaugiamės, kad laikosi neblogai“, - DELFI sako Jurgita Simonavičienė.
Medikės šeimoje dvynukai pasaulį išvydo balandžio 20-ąją. Broliukai gimė po 30 savaičių nėštumo – 6-8 savaitėmis anksčiau, nei buvo numatyta.
Simas svėrė 1840 gramus, Nojus kiek sunkesnis - 1925 g.
„Aišku, buvo nerimo. Labai puikiai suvokiau visas rizikas, nes pati esu specialistė. Ir dabar yra nerimo, tačiau tikime, kad viskas bus gerai“, - sako J. Simonavičienė.
Šiuo metu mažyliai didžiąją dalį laiko leidžia specialiuose inkubatoriuose ir pamažu stiprėja.
„Patys kvėpuoja, valgo, maistą toleruoja. Tuo ir džiaugiamės. Mano pienelį jie valgo taip, kaip jie pajėgia – per zondą“, - sako J. Simonavičienė.
Geriausias pasirinkimas
Medikai vieningai sutaria, kad pirmasis mažylių maisto pasirinkimas - motinos pienas. Tačiau moterys po priešlaikinio gimdymo ar Cezario operacijos neturi arba nepakanka priešpienio, pieno. Antras pasirinkimas – kitos mamos pienas, trečias – mišiniai.
„Mišiniai gali sukelti įvairių komplikacijų, nes žarnynas nėra tam pasiruošęs. Gali sirgti žarnyno uždegimais. Svarbiausia, kad mišinyje nėra jokių antikūnių, kurie saugo nuo infekcijos, todėl tie mažiukai ir serga infekcijomis“, - Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja Rasa Tamelienė.
„Kitos mamos pieną galima duoti, tačiau pirmiausia reikia ištirti, ar ji sveika. Mamos kai kurie tyrimai turi būti neigiami, kad mes žinotume, kad ji neturi virusinių ar kitų ligų. Tik tada kitos mamos pieną galima duoti vaikui. Kai surenkamas kitos mamos pienas, vadinamasis donoriniu mamos pieno banku, tada galima naudoti kitiems vaikams. Pradžioje jis užšaldomas, vėliau pasterizuojamas“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja Vilma Ivanauskienė.
Vaikučiui į pasaulį atėjus anksčiau laiko, mamos pienas dar nebūna pilnai paruoštas.
„Kiekvienos motinos pienas yra geriausias jos vaikui. Tas pienas visada yra labai geras, tik kartais jam trūksta kai kurių sudėtinių dalių. Todėl pieną reiktų išanalizuoti ir pažiūrėti, kiek jame yra baltymo, kiek kalorijų, kiek angliavandenių, kiek riebalų. Tuomet mes turime galimybę įdėti sintetinį baltymą. Tai yra natūraliai pagamintą baltymą pridėti prie mamos pieno, kuris padidintų jo vertę. Rekomenduojama, kad mažiukai gautų 3-3,5 gramo baltymo. Dažnai motinos piene to nebūna, tačiau tai nereiškia, kad jis blogas“, - sako V. Ivanauskienė.
„Neišnešiotukams reikia baltymo tam, kad jie augtų, užtikrinti žarnyno vystymąsi, smegenų vystymąsi, plaučių, širdies vystymąsi. Kad mes tai galėtume užtikrinti mes turime žinoti, ką mes jiems duodame, ką mes jiems skiriame“, - sako R. Tamelienė.
Svarbus analizatorius
Kauno klinikos padedamos partnerių ketina įsigyti 27 tūkst. eurų kainuojantį pieno analizatorių, kuris akimirksniu ištiria moters pieną.
„Tyrimas atliekamas vos per minutę, o tyrimui pakanka 1-2 ml pieno ir mes turime rezultatą“, - sako V. Ivanauskienė.
Prie šios iniciatyvos įgyvendinimo ir lėšų rinkimo prisideda ir krepšininko Rimanto Kaukėno paramos fondas. Tokį analizatorių turi sostinės medikai, nors Kauno klinikų medikai rūpinasi dviem trečdaliais Lietuvos neišnešiotikų.
„Tokių mažiukų per metus mes turime 150. Iš jų apie 60 yra mažesni nei kilogramo svorio. Tai pagrindinė dalis, kuriems reikalingas šis analizatorius. Ateityje planuojame turėti ir pieno banką“, - sako V. Ivanauskienė.