Pasak gydytojos, Lietuva priklauso labai didelės kardiovaskulinės rizikos grupei – turime vieną didžiausių Europoje mirtingumą nuo ŠKL. Pagal 2021 metų Higienos instituto duomenis, vidutiniškai 43 proc. vyrų mirčių sudaro ŠKL, tuo metu moterų – 53,4 proc. Taigi, maždaug pusė vyrų ir moterų mirčių sudaro širdies ir kraujagyslių ligos.
Tačiau ar galima išvengti mirties nuo ŠKL? Pasak gydytojos, tikrai galima.
„Yra įrodyta, kad koreguojant arterinę hipertenziją, nerūkant ir mažinant padidėjusią lipidų koncentraciją, net 80 proc. galima sumažinti mirtingumą nuo ŠKL ir sergamumą šiomis ligomis“, – kalbėjo doc. J. Badarienė.
Apie savo riziką susirgti ŠKL galima sužinoti prevencinėje programoje, kuri Lietuvoje vyksta nuo 2005 metų. Ši programa gali būti taikoma vieną kartą per metus, joje gali dalyvauti sveiki vyrai ir moterys – tai reiškia tie, kuriems dar nėra nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų. Vyrų amžius šioje programoje yra nuo 40 iki 55 metų, moterų nuo 50 iki 65 metų.
Kada rizikuojate susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių rizikos veiksnių yra arterinė hipertenzija.
„Tai yra gydymo įstaigoje pamatuotas kraujo spaudimas, kai jis didesnis nei 140/90 mmHg, pamatuotas daugiau nei du kartus. Tokie kriterijai jau leidžia diagnozuoti arterinę hipertenziją. Net iki 60 proc. žmonių, dalyvaujančių patikros programoje, turi padidėjusį kraujospūdį“, – sakė docentė.
Gydant arterinę hipertenziją, pasak gydytojos, pirmas tikslas turėtų būti sumažinti kraujo spaudimą, kad jis būtų mažesnis nei 140/90 mmHg. Bet to nepakanka – jei pacientas jaunesnio amžiaus, tai yra nuo 18 iki 69 metų, rekomenduojama pasiekti spaudimą, kad jis būtų 120–130 mmHg.
„Vyresniems pacientams, tai yra nuo 70 metų, rekomenduojame siekti 130–140 mmHg, o diastolinis turėtų būti mažiau nei 80 mmHg. Spaudimas nenukris savaime, todėl labai svarbu, kad gydytojo paskirtus vaistus pacientas vartotų reguliariai, o pasiekus reikiamą spaudimą gydymą tęstų“, – kalbėjo doc. J. Badarienė.
Kitas rizikos veiksnys yra padidėjusi cholesterolio koncentracija.
„Padidėjusi cholesterolio koncetracija, ypač, jei yra uždegimas, sukelia ateroskelrozę. Dabar jau nepakanka atlikti bendrojo cholesterolio koncentacijos tyrimo, reikia ištirti visus 4 cholesterolio rodiklius. Tai yra mažo, didelio tankio cholesterolį ir trigliceridus“, – sakė gydytoja.
Mažojo tankio cholesterolis arba blogasis cholesterolis yra svarbiausias lipidų apykaitą atspindintis veiksnys, sukeliantis aterosklerozę. Kuo didesnė cholesterolio koncentracija, tuo didesnė rizika susirgti aterosklerozės sukelta ŠKL. Kuo labiau sumažiname cholesterolį, tuo labiau sumažiname ir riziką.
„Kitas labai svarbus rizikos veiksnys yra rūkymas. Noriu pasakyti, kad tikrai nerūkyti yra labai svarbu. Bet koks tabako rūkymas turėtų būti nutrauktas, nes tai labai didelis ŠKL veiksnys. Rekomenduojama atsisakyti rūkymo nepriklausomai nuo svorio padidėjimo, nes net jei svoris padidės metus rūkyti, tai nesumažins rūkymo atsisakymo naudos“, – pasakojo gydytoja.
Pasak doc. J. Badarienės, tai, kad el. cigaretės neva kenkia mažiau, yra mitas.
„Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad el. cigaretės sukelia priklausomybę ir daro žalą. El. cigaretės yra susijusios su padidėjusia rizika sergamumu ir mirtingumu nuo ŠKL. Dauguma rūkančiųjų neatsisako įprastų cigarečių ir galiausiai tampa dvigubais vartotojais, tiek el. cigarečių, tiek paprastų“, – kalbėjo gydytoja.
Riziką kelia ir miego trūkumas
Gydytoja pasakoja, kad šiais metais Amerikos širdies asociacija atnaujino ŠKL rizikos veiksnius, o kai kurie iš jų – nustebino.
„Kaip minėjau, tai yra nikotino vartojimas, arterinis kraujo spaudimas, kraujo lipidai. Kiti rizikos veiksniai: padidėjęs kūno svoris, nutukimas, padidėjusi gliukozė arba cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, gausi mityba, sočiųjų riebalų, saldumynų vartojimas.
Naujas rizikos veiksnys yra miego trūkumas, kurį aš pati anksčiau ignoruodavau. Pasirodo, kad miegojimas mažiau nei 5 valandas didina riziką susirgti ŠKL ir didina mirtingumą nuo ŠKL. Įprastinė miego trukmė turėtų būti 7–8 valandos“, – sakė docentė.
Norint apsaugoti širdį nuo ligų, labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Suaugęs žmogus turėtų būti fiziškai aktyvus bent 150–300 minučių per savaitę. Papildomai rekomenduojama 2 kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus.
„Man labai patiko Europos kardiologų kongrese pasakyta mintis, kad jei nepavyksta nueiti tiek minučių, bent jau atsistokite ir pajudėkite, užlipkite laiptais“, – kalbėjo doc. J. Badarienė.
Gydytoja primena, kad padidėjusio kraujospūdžio simptomų gali visai nebūti, todėl tai vadinama slaptuoju, tyliuoju žudiku. Todėl labai svarbu pamatuoti savo spaudimą.
„Padidėjęs spaudimas pacientui neturi jokių požymių, nes jis kyla palaipsniui, pacientas jaučiasi pakylėtas, darbingas, dažniausiai pirmoje dienos pusėje. Tačiau vienas iš simptomų gali būti skausmas pakaušio srityje. Jei jį jaučiate, reikėtų pasimatuoti kraujospūdį.
Kai kurie pacientai nurodo pulsavimą, ypač, kai atsigula naktį į lovą. Pulsuoja smilkiniuose, taip pat pulsuoja širdis. Gali būti jaučiamas nuovargis, o didesnis darbingumas pirmoje dienos pusėje“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad kraujospūdį nustatyti nesunku, yra daug aparatų, jį pasimatuoti galima ir vaistinėje.