Emocijos turi didelę įtaką raumenims ir kaulams
„Mūsų visa sveikata telpa į trikampį. Siaurajame yra struktūra, biochemija ir emocijos, plačiajame – fizinė sveikata, emocinė ir socialinė sveikata. Mes orientuojamės į mažesnį trikampį. Kineziterapeutų, alternatyviosios medicinos, taikomosios kineziologijos, osteopatijos specialistų užduotis yra vertinti žmogų kaip visumą – ne tik žiūrėti į sąnarį, kaip į struktūrą, bet žiūrime, kodėl yra jo disbalansas.
Pastebiu, kokia tuo metu paciento emocinė būklė, nes vienas ateina pilnas jėgų, turintis hipertonusą, kitam kažkas nepavyksta ir visur kūne nustatome hipotonusą. Turime nustatyti, kur įvyko pirminis pažeidimas. Bet kokioje struktūroje pakitimas, biocheminėje ląstelėje sutrikimas arba emociniame lygmenyje įvykęs pažeidimas, gali padaryti įtaką“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo kineziterapeutė.
Laidos pašnekovė pasakoja, kad 15 metų dirbo tik kaip kineziterapeutė ir buvo visiškai įsitikinusi, kad visas kūno problemas galima išspręsti su fiziniais pratimais. Ir iš tiesų, daugybė pacientų, kaip pasakoja B. Zachovajievienė, buvo sėkmingai pagydyti, išspręstos nugaros, kelių, klubų skausmo problemos.
Tačiau kuo toliau, tuo dažniau specialistė pastebėdavo, kad ne visiems pavyksta padėti taikant tuos pačius metodus, todėl kilo klausimas, kas dar gali turėti įtakos.
„Visada buvau tradicinės medicinos atstovė. Visą laiką žinodavau, kad kažkiek įtakos gali turėti emocijos, bet vis tiek grįždavau prie minties, kad viską galima padaryti mokslu grįsta praktika. Kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tikrai padaryti galima labai daug, bet kadangi esame unikalūs, pradėjau mokytis, kaip emocijos ir biochemija gali daryti įtaką raumenims ir kaulams“, – sakė B. Zachovajievienė.
Skausmas atsiranda tada, kai organizmas negali prisitaikyti prie dirgiklių
Pasak pašnekovės, net 90 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo paties, o specialistai gali padaryti tik apie 10 proc. įtakos, kai perduoda žinias, nustato problemą ir suteikia pagalbą. Dažnai pacientams tenka pakeisti gyvenimo būdą, mat jie pernelyg daug laiko praleidžia sėdėdami, dirbdami, o fiziniam aktyvumui laiko visai neskiria.
„Pacientai kartais sako, kad nėra sutverti sportui, bet fizinis aktyvumas ir sportas yra skirtingi dalykai, o profesionalus sportas nėra sveika. Skatinti pacientus keisti gyvenimo būdą tenka labai dažnai“, – kalbėjo kineziterapeutė.
Anksčiau, kaip pastebi B. Zachovajievienė, žmonės neturėjo tiek daug galimybių, pasirinkimų, dėl to ir adaptacijos reikėjo mažiau. Dabar, kai kasdien patiriame informacijos, maisto, veiklų perteklių, smegenims susidoroti tapo daug sunkiau.
Pasak specialistės, jos pacientai būna patys įvairiausi, skirtingo amžiaus, vieni gyvena labai sveikai, kiti valgo bet ką ir savimi nesirūpina.
„Bet serga visi. Kaip ir visada sakau, kad skausmas yra signalas, jog organizmas nesugebėjo prisitaikyti prie dirgiklių. Su vienais reikia daugiau darbo, kitiems užtenka mažiau paaiškinimų, kodėl ir kurioje vietoje nesugebėjo organizmas adaptuotis, ir viskas greitai išsisprendžia.
Vakar turėjau 9 metų mergaitę, tačiau ji tokia subrendusi, kad pasakiau mamai, jog reikia čia dėti stop ženklą, nes ji kalba tokiomis frazėmis, kokių nenaudoja net 1 kurso studentai. Be to, jos fizinis kūnas yra toks stiprus, kaip olimpinės rinktinės narių. Visgi tai kraštutinumai, nes vaikas kažkam kažką bando įrodyti. Ji gyvena labai sveikai, daug mokosi, bet kas per daug, tas nesveika. Supratome, kad organizmas subyrėjo dėl streso šeimoje. Nors fiziškai kūnas išlavintas puikiai, raumenų pusiausvyra taip pat puiki. Kraštutinumai mūsų smegenims irgi nėra gerai“, – sakė kineziterapeutė.
Šiais laikais jauni tėvai vaikams neretai skiria per didelį krūvį, o nuo vieno kraštutinumo, kai užsiimama per mažai, krypstama į kitą – tobulumo siekį. Tai reikalauja didelių organizmo adaptacinių resursų.
„Nereikėtų iš vaikų reikalauti tiek daug. Be to, tėvai daug reikalauja ir iš socialinės aplinkos – ne patys deda pastangas, bet mokykla, darželis turi viską padaryti. Didžiuliai reikalavimai auklėtojoms, mokytojams, nors patys atsakomybės prisiima minimaliai“, – laidoje sakė kineziterapeutė ir pabrėžė, kad organizmui patiriant nuolatinį stresą ir poilsio nebuvimą, visas kūnas greitai apie tai praneš.
