Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, viršutinė šlaunikaulio dalis, dilbio kaulai ir žastikaulis. Be patiriamo skausmo ir gresiančios negalios, kai kurie lūžiai gali būti susiję ir su priešlaikiniu mirtingumu. Viena iš sunkiausių griuvimų pasekmių yra šlaunikaulio lūžiai. Per pirmuosius metus po šlaunikaulio lūžio miršta 15–30 proc. asmenų, 50 proc. jų po vienerių metų nebepajėgūs savarankiškai vaikščioti, o 25 proc. reikalinga nuolatinė slauga. Beveik kas trečias šlaunikaulio lūžį patyręs žmogus, niekada nebesusigrąžina buvusios gyvenimo kokybės.
Dėl demografinių procesų (ilgėjančios gyvenimo trukmės, augančio ekonominio lygio) ypač didėja senyvo amžiaus žmonių populiacija ir daugėja pacientų, sergančių osteoporoze. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, ir toliau prognozuojamas lūžių skaičiaus didėjimas – per savo gyvenimą osteoporozinį lūžį patirs 50 proc. moterų ir 30 proc. vyrų. Osteoporoziniai lūžiai dėl aukštų mirtingumo, savarankiškumo praradimo rodiklių ir milžiniškų gydymo išlaidų apibūdinami kaip ypatingai reikšminga šiuolaikinė sveikatos priežiūros problema.
Pasak šeimos gydytojos, geriatrės doc. dr. Astos Mastavičiūtės, osteoporozė neretai vadinama tyliąja epidemija, nes dažnai ji nesukelia jokių simptomų tol, kol neįvyksta kaulų lūžis. Neretai tai būna pirmas, bet dažnai jau toli pažengusios ligos požymis.
„Pagrindinė kliūtis sėkmingai gydyti osteoporozę ir išvengti kaulų lūžių yra tai, kad daugelis didelės lūžių rizikos asmenų yra nenustatomi ir negydomi nepaisant saugių ir efektyvių diagnostikos ir gydymo metodų. Lietuvoje ši problema ypač juntama – šiai ligai pakankamai dėmesio neskiria ne tik šeimos gydytojai, bet ir gydytojai traumatologai, gydantys osteoporozės komplikacijas, tačiau ne visada suteikiantys pacientams informaciją apie šios ligos profilaktiką. Dėl vis didėjančio senyvo amžiaus asmenų skaičiaus šiai ligai skiriamas didžiulis dėmesys, kuriami nauji prevencijos ir gydymo būdai. Griuvimų, kaulų lūžių galima išvengti, o tą pasiekti galime atlikdami savalaikius tyrimus ir imdamiesi prevencijos priemonių“, – sako dr. A. Mastavičiūtė.
Spalio 20-ąją, minint Pasaulinę osteoporozės dieną, šeimos gydytoja primena apie šios ligos rizikos veiksnius, savalaikio jų įvertinimo svarbą ir primena, kokie kasdieniai veiksmai gali sumažinti šią riziką.
Itin svarbu laiku įsivertinti osteoporozės riziką
Daugybė mokslinių tyrimų analizuoja osteoporozės priežastis, kurių pagrindinė – kaulų masės mažėjimas. Maksimali kaulų masė pasiekiama 20–29 metų amžiaus, vėliau kaulo rezorbcijos greitis viršija kaulo formavimąsi, todėl vidutiniškai per metus vyrų kaulų masė sumažėja 0,2– 0,3 proc., o moterų – 0,5 proc. Per pirmuosius 5–7 metus po menopauzės moteris gali netekti iki 20 proc. kaulų masės. Ligai progresuojant, tvirtumą praradę kaulai nebegali atlaikyti kasdienės veiklos krūvio ir lūžta dėl menkos traumos.
„Kaip minėjau, iki lūžių pacientai gali neturėti jokių nusiskundimų, todėl savalaikei diagnostikai labai svarbu žinoti bei įvertinti osteoporozės vystymąsi skatinančius veiksnius. Kaulų mineralų tankio (KMT) mažėjimą skatinantiems veiksniams yra priskiriami vyresnis amžius, moteriška lytis, paveldimumas, lytinių hormonų stoka, endokrininės ir reumatinės ligos, mitybos ir virškinimo sutrikimai, vaistai, mažas fizinis aktyvumas arba ilgalaikė imobilizacija, žalingi įpročiai (rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas), nepakankamas kalcio kiekis maiste (nepakankamas pieno ir pieno produktų vartojimas), vitamino D, gyvulinių baltymų ir druskos perteklius, nesaikingas kofeino vartojimas (daugiau nei 3 puodeliai kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų per dieną). Tačiau kaulų lūžių rizikos veiksniai nėra osteoporozės diagnozės patvirtinimo arba atmetimo kriterijai – ar kaulų mineralų tankis yra sumažėjęs tiksliai parodo tik kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimas“, – pabrėžia gydytoja.
Visapusišką priežiūrą senyvo amžiaus žmonėms teikianti gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kaulų lūžių riziką padidina ir polinkis griūti, kuris yra viena iš geriatrinių (senyvo amžiaus žmonėms būdingų) būklių. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis senyvo amžiaus žmonių griūva bent kartą per metus. Mažiausiai vieną kartą per metus griūva 28–35 proc. gyvenančių savo namuose vyresnių nei 65 m. asmenų ir 32–42 proc. asmenų virš 75 m. amžiaus, 10–31 proc. iš jų griūva pakartotinai. Todėl, pasak dr. A. Mastavičiūtės, vyresnio amžiaus žmonėms būtina įvertinti ir griuvimų riziką ir, esant poreikiui, imtis jų prevencijos priemonių. Pagrindiniai griuvimų rizikos veiksniai yra sumažėjusi raumenų jėga, susilpnėjusi rega, pusiausvyros ir laikysenos sutrikimai, galvos svaigimai dėl širdies ritmo bei kraujospūdžio sutrikimų, vaistai, nulemiantys orientacijos sutrikimus ir bendrą silpnumą, taip pat anksčiau patirti griuvimai ir jų baimė.
Diagnozuojant ir gydant osteoporozę, svarbiausias pagalbininkas – šeimos gydytojas
Osteoporozė diagnozuojama atlikus osteodensitometriją – kaulų mineralų tankio (KMT) tyrimą. Šis itin tikslus tyrimas ( jo paklaida vos 1–2 proc.) trunka vos 2–4 minutes, o jo metu patiriama jonizuojanti spinduliuotė ženkliai mažesnė nei atliekant rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimus. Įprastai KMT matuojamas stuburo ir šlaunikaulio srityse, tačiau gali būti atliekamas ir galūnių distalinių dalių (dilbio, kulnikaulio) tyrimai. Šiuolaikiniais densitometrais galima atlikti ir viso kūno sandaros tyrimą, kurio metu išmatuojamas viso kūno KMT, raumenų, kaulų, riebalų masė.
Individualios osteoporozinių lūžių rizikos nustatymui taip pat naudojama FRAX® skaičiuoklė, kuri šiuo metu yra įdiegta 45 šalyse Pagrindinis skaičiuoklės tikslas yra paprasčiau, tiksliau, ne vien tik pagal kaulų mineralų tankio duomenis atrinkti pacientus, kuriuos būtina gydyti. Skaičiuoklė jau įtraukta į osteoporozės diagnostikos metodines rekomendacijas Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir keletoje Europos šalių. Ši patikima ir informatyvi skaičiuoklė yra nemokama, ji pritaikyta ir Lietuvos gyventojams, tad norintys pasitikrinti savo individualią osteoporozinių lūžių riziką, gali tai padaryti apsilankę šioje svetainėje.
Dr. A. Mastavičiūtė pabrėžia, kad atliekant osteoporozės diagnostiką ir skiriant gydymą, svarbiausias asmuo yra šeimos gydytojas. Jis gali įtarti, pasitelkęs reikiamus tyrimus, tiksliai diagnozuoti ir efektyviai gydyti šią ligą. Tuo tarpu kitų specialistų konsultacijos dažnu atveju nėra būtinos. Jeigu naudojantis skaičiuokle bendra 10 metų lūžio rizika didesnė nei 20 proc., o šlaunikaulio – didesnė nei 3 proc., siekiant šių lūžių išvengti, būtina tai aptarti su šeimos gydytoju.
Patarimai, kaip sumažinti osteoporozės ir kaulų lūžių riziką
Gydytoja primena, kad osteoporozės galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius ir laiku imantis prevencijos priemonių. Nors, pasak jos, šios ligos prevencija rekėtų pradėti rūpintis dar vaikystėje, yra priemonių, kurios naudingos bet kokiame amžiuje, norint sustiprinti kaulus ir sumažinti osteoporozinių lūžių riziką. Štai pagrindiniai patarimai:
Būkite fiziškai aktyvūs
Pasirinkite ir reguliariai atlikite savo amžių ar fizinio pasirengimo lygį atitinkančius svorio pernešimo ir jėgos pratimus. Vaikščiojimas, lipimas laiptais, šiaurietiškas ėjimas su lazdomis, bėgiojimas, šokiai, tenisas, joga, svarmenų kilnojimas, pratimai naudojant elastines juostas – visos šios veiklos padeda formuoti ir stiprinti kaulus.
Valgykite kaulų sveikatą palaikanti maisto
Užtikrinkite, kad kasdieniniame Jūsų mitybos racione būtų pakankamai kalcio, vitamino D, C, B6, B12 ir baltymų.
Užtikrinkite pakankamas vitamino D atsargas
Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, saulės spindulių poveikyje sintezuojamas odoje ir/arba gaunamas su maistu ar papildais. Pagrindinė vitamino D funkcija žmogaus organizme – kalcio ir fosforo pasisavinimo reguliavimas ir pastovios jų koncentracijos kraujo plazmoje palaikymas. Vitamino D jo trūkumas šiuo metu laikomas vienu iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos kaulinio audinio vientisumui, todėl labai svarbu, kad jo mūsų organizme šio vitamino būtų pakankamai. Norėdami užtikrinti reikiamas vitamino D atsargas, kasdien bent pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore, saikingai pasimėgaukite saulės spinduliais, o esant vitamino D trūkumui, pasitarkite su gydytoju dėl papildų vartojimo.
Išlaikykite pakankamą kūno svorį
Per mažas svoris, kai kūno masės indeksas (KMI) mažesnis nei 19, taip pat yra osteoporozės rizikos veiksnys.
Nerūkykite ir ribokite alkoholio vartojimą
Rūkymas mažina kalcio pasisavinimą žarnyne ir estrogenų gamybą. Kuo ilgiau rūkoma ir kuo daugiau cigarečių surūkoma, tuo didesnė osteoporozės ir kaulų lūžio rizika. Moksliškai įrodyta, kad kenksmingas sveikatai yra ir pasyvus rūkymas – rūkančių vyrų žmonoms rizika patirti osteoporozinį kaulo lūžį yra 2 kartus didesnė nei nerūkančių. Rūkančioms moterims dėl sumažėjusios estrogenų gamybos menopauzė dažniausiai prasideda anksčiau nei nerūkančioms, o ankstyva menomauzė taip pat yra osteoporozės rizikos veiksnys.
Nesaikingas alkoholio vartojimas sutrikdo kalcio pusiausvyrą organizme ir apsauginę kaulų funkciją atliekančių hormonų gamybą. Per dieną suvartojant daugiau nei 3 alkoholio vienetus (1 vienetas alkoholio – 10 g etanolio arba 30 ml degtinės, arba 120 ml vyno) osteoporozinio kaulo lūžio rizika padidėja 2,5 kartų.
Baigdama pokalbį pašnekovė pabrėžia, kad svarbu įsivertinti ir asmeninius rizikos veiksnius.
„Jeigu bėgant metams Jūsų ūgis sumažėjo 4 ar daugiau centimetrais, Jūsų tėvai sirgo osteoporoze ar patyrė šlaunikaulio lūžį, vartojate steroidinius hormonus ar vaistus nuo vėžio, sergate diabetu ar reumatoidiniu artritu, menopauzė prasidėjo anksčiau nei 45 metų – Jūsų rizika sirgti osteoporoze yra didesnė. Norėdami sumažinti šios ligos grėsmę ir išvengti nemalonių jos pasekmių, nedelskite ir atlikite kaulų mineralų tankio tyrimą, padėsiantį įvertinti Jūsų kaulų būklę, kad esant poreikiui laiku imtumėtės prevencinių priemonių ar gautumėte reikiamą gydymą.
O jeigu osteoporozės rizikos laiku neįsivertinote ir apie ją sužinojote tik patyrę osteoporozinį lūžį, pasirūpinkite, kad šis lūžis būtų paskutinis. Tai padaryti padės glaudus bendradarbiavimas su šeimos gydytoju, atsakingas paskirtų vaistų ir papildų vartojimas, tinkamos mitybos bei fizinio aktyvumo, griuvimų prevencijos ir kitų rekomendacijų laikymasis“, – pataria šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė.