Nepaisant to, kad profesionaliame sporte staigios mirtys esti ypatingai retos (< 0,1 proc. per metus), deja, jų neįmanoma išvengti. Daugeliu atveju jos yra nulemtos įgimtos širdies ir kraujagyslių patologijos: sustorėjusios širdies raumens (hipertrofinės kardiomiopatijos), ritmo, laidumo sutrikimų, kurių, deja, rutininio sveikatos patikrinimo metu galima ir nediagnozuoti.
Neretai ir atliekant autopsiją nepavyksta nustatyti mirtį nulėmusios priežasties.
Praėjusį savaitgalį Europos futbolo čempionate sėkmingai pasibaigusi drama dar kartą visus privertė sugrįžti prie šių įvykių. Pasak Danijos futbolininko kardiologo profesoriaus Sanjay Sharmos, iki pat 2019 m. kol futbolininkas žaidė Anglijos „Premier“ lygoje, o vėliau ir Milane kasmet atlikti išsamūs tyrimai nerodė kokių nors pakitimų. Futbolininkas Christianas Eriksenas nesirgo COVID-19 infekcija ir nebuvo vakcinuotas.
Kokios sporto šakos yra pavojingiausios?
Pavojingiausia sporto šaka yra bėgimas bei važiavimas dviračiu, rodos, saugiausios – su kamuoliu susijusios komandinės sporto šakos. Deja, retas, kuris pasaulio maratonas išvengia staigių mirčių.
Dar prieš 490 m. pr. Kristų pasiuntinys Filipidas, nubėgęs 42,195 km iš Maratono miestelio į Atėnus pranešti apie graikų pergalę prieš gausią persų kariauną distancijos reikšmę, mirė, vos ištaręs pergalingus žodžius. Liko ir pasiųsta žinutė, jog visiems ilgų distancijų bėgikams būtina atsarga, tinkamas fizinis pasirengimas bei gera sveikatos būklė.
Pavyzdžiui, su retomis išimtimis nuo 1984 m. nebuvo nė vienų metų, kad maratonas nenusineštų bėgikų gyvybės. Antai, 2018 m. vykęs Londono maratonas pareikalavo 29 metų bėgiko žūties, 2019 m. Klivlando maratonas – 22 metų sportininko mirties, tragiškai baigėsi ir 2020 m. vykęs Hjustono maratonas. Atmename ir 2015 m. skaudžią bėgiko mirtį Vilniaus maratone.
Kodėl ne visais atvejais įmanoma išgelbėti gyvybę?
Daugelis mirčių įvyksta dėl gyvybei pavojingo širdies ritmo sutrikimo (dažniausiai skilvelių virpėjimo), todėl vienintelė šiuo atveju pagalba – tai išorinio elektrinio defibriliatoriaus taikymas (nutraukiantis skilvelių virpėjimą ir atstatantis normalius, efektyvius širdies susitraukimus) bei kuo ankstyvesnė paciento gaivinimo pradžia.
Kiekviena prarasta minutė, netaikant gaivinimo ir nepanaudojant elektrinio širdies defibriliatoriaus, tikimybę išgelbėti žmogų sumažina kartais, o pirmosios 4–6 min. nuo mirties pradžios yra lemiamos išgelbstint gyvybę bei apsaugant galvos smegenis nuo deguonies trūkumo. Todėl galimybė iš karto, tik įvykus staigiai mirčiai, panaudoti defibriliatorių, keliolika kartų padidina galimybes išgelbėti gyvybę.
Deja, tais atvejais, kai staigi mirtis ištinka ne viešose vietose, kur nėra žmonių, kai nėra galimybių suteikti efektyvios pirmosios bei specializuotos pagalbos, išeitys visais atvejais būna liūdnos.
Širdies ir kraujagyslių būklės įvertinimas sportuojantiems būtinas nepriklausomai nuo amžiaus ir sportavimo rūšies:
- nepriklausomai nuo amžiaus visuomet būtinas nuoseklus pasirengimas varžyboms;
- kai kurie ekspertai jau nuo 12 metų amžiaus rekomenduoja rizikos įvertinimą, elektrokardiogramos užrašymą, ją kartojant bent kas kelerius metus.
- sulaukus 35 metų, būtina gydytojo konsultacija, o neretai – ir detalus kardiologinis ištyrimas, nes nuo šio amžiaus būtina paneigti nebylią išeminę širdies ligą;
- jeigu asmuo turi daugiau nei vieną širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnį (padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas ir kt.), privalomas detalus instrumentinis ištyrimas;
- persirgusiems COVID-19 taip būtina įvertinti būklę dėl galimos širdies pažaidos.
Visa gaivinimui skirta įranga privalo būti lengvai ir greitai prieinama erdvėse, kur yra sportuojančiųjų.
Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis būtina atsiminti:
- pradedantiems sportuoti fizinio aktyvumo planą būtina aptarti su specialistu, kuris padės įvertinti fizinio krūvio dydį, intensyvumą;
- nedelsiant nutraukite visas fizines veiklas, jeigu tik pajutote galvos svaigimą, permušimus, atsirado neįprastas dusulys ar skausmas širdies plote;
- sportuoti negalima esant pakilusiai kūno temperatūrai ir infekcijos įtarimui;
- ;fizinio pajėgumo didinimą modifikuokite ir adaptuokite pagal savijautą;
- sportavimo metu ir pasportavus užtikrinkite adekvatų skysčių suvartojimą;
- renkantis fizinio aktyvumo intensyvumą atsižvelkite į aplinkos temperatūrą bei drėgmę;
- duše karštas vandens srovė, gali provokuoti padidėjusį širdies ritmą ir aritmijas, todėl jos venkime bent 15 min po treniruotės;
- nerūkykite ir koreguokite kitus ŠKL rizikos veiksnius.