Naujausių šito įrodymų gauta iš Švedijos, kur buvo atliktas tyrimas su broliais ir seserimis. Mokslininkai identifikavo maždaug 137 tūkst. žmonių, kuriems buvo diagnozuoti su stresu susiję sutrikimai. Tarp diagnozių buvo potrauminio streso sutrikimas arba traumuojančio įvykio, tokio kaip mylimo žmogaus mirtis arba smurtas, sukeltas ūmus stresas, rašoma npr.org.
Tada buvo identifikuoti maždaug 171 tūkst. minėtų žmonių brolių ir seserų, kurie buvo panašiai auginami ir turėjo panašius genus, tačiau neturėjo streso sutrikimų.
Lygindami brolių ir seserų duomenis mokslininkai ieškojo per kelerių metų laikotarpį užfiksuotų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, pvz., širdies priepuolio, širdies sustojimo arba kraujagyslių trombų, atvejų.
Mokslininkai nustatė, kad kokį nors streso sutrikimą turintiems švedams iškylanti širdies problemų rizika yra gerokai didesnė nei jų broliams arba seserims.
„Tenka kalbėti apie maždaug 60 proc. didesnę įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką“, – sakė Karolinska instituto mokslininkė ir Islandijos universiteto epidemiologijos profesorė Unnur A Valdimarsdottir. Ilguoju laikotarpiu rizika padidėja apie 30 proc.
Šio tyrimo išvados, skelbiamos naujausiame medicinos žurnalo BMJ numeryje, iš esmės atitinka kitų tyrimų rezultatus, sakė Concordia universiteto atstovas Simonas Baconas, besigilinantis į gyvensenos poveikį lėtinėms ligoms. Jis atkreipia dėmesį ir į kitus tyrimus, kurie rodo, kad depresija, nerimas ir stresas didina širdies ir kraujagyslių sistemos problemų riziką.
Tad kyla klausimas, kada stresą dar galima laikyti toleruotinu, t. y. tokiu, su kuriuo privalome susidoroti, o kada jis jau tampa problema, galinčia prišaukti rimtą ligą? Atsakymas iš dalies priklauso nuo to, kaip patys reaguojame į stresą ir kaip suvokiame jo daromą poveikį, sako mokslininkai.
„Įsivaizduokite, kad einate gatve, tik staiga kažkas iššoka iš už kampo ir jus išgąsdina, – siūlo S. Baconas. – Kas tada nutinka? Jūsų pulsas ir kraujo spaudimas šokteli į viršų. Tai yra ta staigi reakcija.“ Trumpam ištinkanti tokia reakcija vertintina teigiamai, nes ji paskatina, tarkim, bėgti arba imtis kitų veiksmų.
Tačiau problema kyla tuo atveju, jei panašūs streso šuoliai ištinka, kai nėra jokios grėsmės.
„Esant streso sutrikimų, šios sistemos suaktyvinamos netinkamu metu“, – aiškina S. Baconas. Pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimo atveju labai stiprią reakciją galima patirti net galvojant apie tai, kas nutiko.
Žmonėms, patiriantiems chronišką stresą, kyla didesnė širdies problemų rizika.
„Tolydžio besikartojantis nuolatinis stresas sužadina imuninę sistemą ir gali lemti uždegimą“, – aiškina McGillo universiteto medicinos profesorius gydytojas dr. Ernesto Schiffrinas.
Pasak jo, uždegimas gali paskatinti aterosklerozę – arterijų kietėjimą. Arterijos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas keliauja į širdį ir kūną. Kai arterijos susiaurėja, apribojamas kraujo patekimas. Dėl to padidėja širdies priepuolio, insulto ir kitokių širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė.
Kadangi neturime tokios stebuklingosios lazdelės, kuria pamojus stresas dingtų, natūraliai kyla klausimas, kaip įmanoma su juo sukovoti? Jokios magiškos piliulės, deja, nėra, tačiau tam tikri kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti stresą.
E. Schiffrinas prasitarė pacientams duodantis tokį patarimą: sveikai maitinkitės, stenkitės palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, būkite pozityviai nusiteikę, leiskite laiką gamtoje ir mankštinkitės. „Manau, kad mankštintis yra tiesiog gyvybiškai svarbu“, – sakė jis.
Apie šias priemones tikrai verta pakalbėti išsamiau.
Kodėl svarbus fizinis aktyvumas? Kai mokslininkai iš JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų išanalizavo daugiau nei vieno milijono suaugusiųjų amerikiečių duomenis, jie nustatė, kad fiziškai aktyvūs žmonės patirdavo mažiau psichologiškai nepalankių dienų nei tie, kurie nesportavo.
Specialistų teigimu, komandinės sporto šakos turi didesnį teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tačiau tiek po pasivaikščiojimo miške, tiek po kokios nors grupinės veiklos, žodžiu, šiek tiek pajudėję tikrai turėtumėte pasijusti bent kiek geriau.
O ką duoda geri santykiai su žmonėmis? Vienatvė – tai tarsi epidemija. O su bičiuliais praleistas laikas tikrai pakelia nuotaiką. Nesvarbu, kiek jums metų. Prisijungę prie grupinės veikos ar pradėję savanoriauti tikrai pagerinsite savo psichologinę būklę.
Išmokite meditacinių ar atsipalaidavimo technikų. Įrodyta, kad sąmoningumo meditacija padeda kovoti su stresu ir net sumažinti kraujospūdį, jei ja užsiimama reguliariai.
Sveikai maitinkitės. Tarp maisto ir nuotaikos yra neabejotinas ryšys. Gausus angliavandenių ir cukraus vartojimas gali sukelti tikrą chaosą medžiagų apykaitos rate. Jis, aišku, neigiamai paveiks nuotaiką. Tačiau, pvz., Viduržemio jūros regiono dieta, pagrįsta gausiu vaisių, daržovių, visadalių grūdų ir žuvies vartojimu, teigiamai veikia ir organizmą, ir nuotaiką.
Ieškokite pagalbos, jeigu kankina nerimo sutrikimai. Tokie kasdieniai įpročiai gali sumažinti streso lygį, tačiau žmonėms, kenčiantiems nuo streso sutrikimų, kaip potrauminio streso sutrikimas, geriausia yra kreiptis profesionalios pagalbos.
„Žmonės turi spręsti savo psichinės sveikatos problemas. Nereikia sėdėti sukandus dantis ir kentėti. Psichologai turi daug priemonių padėti. Tikrai nereikia laukti, kol atsidursite tokioje padėtyje, kai vien kenksite savo sveikatai nieko nedarydami“, – sakė S. Baconas.