Šis atradimas suteikė mokslininkams labai daug vilčių. Jie jau atlieka tyrimus stebėdami didžiules pacientų grupes ir siūlo taikyti šį metodą gydant tuos ligonius, kurių liga jau gerokai pažengusi.
Laikantis specialaus mitybos režimo kiekvieną savaitę tris dienas iš eilės reikia suvartoti perpus mažiau kalorijų, nei paprastai rekomenduojama.
Nors išsėtinės sklerozės priežastys dar neišaiškintos, manoma, kad šia liga susergama tada, kai imuninė sistema atakuoja galvos ir stuburo smegenų nervinių skaidulų apsauginį dangalą. Šis procesas sukelia uždegimą, skausmą, neįgalumą, o sunkiais atvejais ir mirtį.
Visgi tyrimą su pelėmis atlikę mokslininkai iš Pietų Kalifornijos universiteto įrodė, kad pritaikius itin mažo kaloringumo dietą gerokai sumažėja atakuojančiųjų imuninės sistemos ląstelių procentas, o apsauginis dangas atauga.
Dietą skyrus išsėtine skleroze sergantiems ligoniams, buvo įsitikinta, kad jokios žalos jų sveikatai nedaroma. Be to, buvo pastebėtos pagerėjusios tam tikros gyvybinės funkcijos: pacientai buvo geriau įvertinti pagal invalidumo laipsnio vertinimo skalę, apimančią judesių, drebulio, kalbos ir rijimo funkcijų vertinimo rodiklius.
Tyrimą inicijavęs instituto „USC Longevity Institute“ vadovas profesorius Walteris Longo sako: „Gauti geresni rezultatai ir gyvenimo kokybės požiūriu, ir pagal invalidumo laipsnio vertinimo skalę. Tai teikia vilčių, nes kol kas stebėtas tik vienas itin mažo kaloringumo dietos taikymo ciklas. Pacientai buvo įvertinti praėjus trims, o tada šešiems mėnesiams.“
„Pirmą kartą naujasis metodas taikytas tik nedidelei žmonių grupei, bet dabar ruošiamės atlikti didesnio masto klinikinį tyrimą. Ir šią, ir įvairias panašias dietas jau išmėginome gydydami įvairiomis ligomis sergančius ligonius, todėl tikiu, kad galima ją skirti ir išsėtine skleroze sergantiems žmonėms, kurių būklė jau gana komplikuota“, – aiškina profesorius.
Mokslininkai išsiaiškino, kad dieta stimuliuoja gyvybiškai svarbius procesus organizmo sveikatą palaikančiose ląstelėse.
Viltį teikiantys naujausi rezultatai paskatino išsamesnius tyrimus Pietų Kalifornijos universiteto laboratorijoje, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar laikantis tokios dietos įmanoma visiškai atgaivinti organizmo imuninę sistemą.
Remiantis pernai paskelbto šioje laboratorijoje atlikto tyrimo duomenimis, dieta padeda atsikratyti visceralinių (vidinių pilvo) riebalų ir sumažinti senėjimo požymius.
„Susimąstėme, kad jei sunaikinama daugybė imuninės sistemos ląstelių ir suaktyvinamos kamieninės ląstelės, galbūt bus sunaikintos kenksmingos ląstelės ir atsiras sveikų, todėl ir pradėjome tyrimą, – svarsto profesorius W. Longo. – Laikantis itin mažo kaloringumo dietos, organizme gaminamas kortizonas, inicijuojantis autoimuninės sistemos ląstelių naikinimą. Šis procesas sukelia naujų sveikų ląstelių augimą.“
Pirmuoju tyrimo etapu mokslininkai atliko eksperimentą su pelėmis. Eksperimentas truko tris savaites. Autoimunine liga užkrėstos pelės po tris dienas iš eilės buvo šeriamos itin mažo kaloringumo pašaru. Jos buvo lyginamos su kontroline grupe – įprastai šeriamomis pelėmis.
Eksperimento rezultatai parodė, kad po trijų itin mažo kaloringumo dietos ciklų sumažėjo visų pelių ligos simptomai, o 20 proc. pelių buvo visiškai išgydytos.
Mokslininkai taip pat užfiksavo sumažėjusį uždegimą sukeliančių citokinų – baltymų, sukeliančių kitų ląstelių reakciją į sužalojimą ar infekciją, – kiekį.
Be to, buvo nustatytas ir imuninei sistemai priskiriamų baltųjų kraujo kūnelių suaktyvėjimas.
Pagaliau, mokslininkai nustatė, kad itin mažo kaloringumo dieta skatina mielino gamybą. Mielinas yra autoimuninės sistemos pažeidžiamas stuburo ir galvos smegenų nervų skaidulas dengiantis baltymų ir riebalų dangalas. Mielinas yra svarbiausias nervinių impulsų perdavimo nervų sistema komponentas.
Išsėtinės sklerozės gydymo ir tyrimų asociacijos vadovas Nickas Rijke sako: „Dieta yra vienas iš naujausių tiriamų išsėtinės sklerozės gydymo metodų. Jis dominą daugelį išsėtine skleroze sergantį žmogų. Tyrimo rezultatai teikia vilčių, tačiau iki šiol eksperimentuota tik su gyvūnais, o dietos nauda žmonėms ištirta nepakankamai. Būtent todėl skiriame lėšų tyrimams šioje srityje.“
Tyrimui skirta publikacija buvo paskelbta žurnale „Cell Reports“.