Kepenų cirozę taip pat gali sukelti ir hepatitas B, visgi, Lietuvoje nuo 1998 metų kūdikiai vakcinuojami nuo šio viruso, todėl situacija suvaldyta. Nuo hepatito C vakcinos nėra, tačiau yra efektyvus gydymas.
Kiti kepenų cirozės atvejai yra sukelti nesveiko gyvenimo būdo ir alkoholio.
Išgertą alkoholio kiekį mokslininkai matuoja alkoholio vienetais, o vienas vienetas yra 10 ml gryno etilo alkoholio. 1 alkoholio vienetas sudaro 25 ml brendžio, 100 ml vyno ar maždaug 250 ml alaus.
Pasak profesoriaus, moterys yra jautresnės alkoholiui. Pagal vidurkį, jei vyrai per dieną suvartoja apie 4 alkoholio vienetus, tai yra apie 160 ml degtinės, didelė rizika, kad per 10 metų išsivystys kepenų cirozė. Tuo metu moterims jau 2–3 vienetai alkoholio per dieną kelia riziką kepenų cirozei per artimiausius 10 metų.
„Anksčiau pateikti tyrimai rodė, kad neva nedideli, iki 2 vienetų alkoholio kiekiai, teigiamai veikia sveikatą. Tačiau pasirodė, kad tie tyrimai vis tik buvo ne visai teisingai interpretuoti. Tie žmonės, kurie nevartojo alkoholio ir dažniau turėjo ligų, iš tikrųjų nevartojo būtent dėl pablogėjusios sveikatos. Todėl mitas, kad alkoholis turi teigiamą įtaką, dabar yra paneigtas“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ sakė prof. L. Kupčinskas.
Kepenų cirozei gydymo nėra, tik bandoma išgydyti sukeltas komplikacijas. Tačiau, jei pašalinama kepenų cirozės priežastis, pavyzdžiui, hepatito virusas, kepenys gali iš dalies atsinaujinti. Taip pat nutinka ir nustojus vartoti alkoholį.
„Iš praktikos – atsistatymui prireikia maždaug kelerių metų. Visiškai jos neatsistato, bet pagerėja, o funkcijos sutrikimas neprogresuoja“, – kalbėjo prof. L. Kupčinskas.
Kepenys turi savybę regeneruoti ir atsinaujinti, tačiau, jei ši funkcija išsenka, vienintelė išeitis lieka kepenų transplantacija. Lietuvoje per metus atliekama apie 20–30 tokių operacijų. 40 proc. jų buvo atliktos dėl hepatito C arba kepenų vėžio.
Paaiškino, kuo skiriasi hepatitai
Kepenų virusinis uždegimas yra sukeliamas 4 hepatito virusų: A, B, C ir D. Pasak profesoriaus, D virusas yra labai retas ir Lietuvoje praktiškai nepasitaiko. A virusas yra nešvarių ranku liga, perduodamas oraliniu – fekaliniu būdu, bet Lietuvoje, pagerėjus higienai, šio susirgimo atvejų sumažėjo. Per metus hepatito A atvejų nustatoma apie 40, o pusė iš jų būna parsivežta po kelionių.
Visgi dėl hepatito A, kepenų cirozė išsivystyti negali. Priešingai nei dėl B ir C – šie virusai perduodami per kraują ar kitus biologinius skysčius, lytinius santykius, ir sukelia kepenų cirozę. Nėra vaistų, kurie išgydytų hepatitą B, bet jį galima prislopinti, o tokiu atveju žmogus nebegali užkrėsti kitų ir liga neprogresuoja.
„Užsikrėsti hepatitu B galima per bendras higienos priemones, naudojant vieną dantų šepetėlį, skutimosi peiliuką. Taip galima užsikrėsti ir hepatitu C, bet šiek tiek rečiau. Abi šios ligos buvo išplatintos per Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo masiniai kraujo perpylimai sužeistiesiems. Apie tokius virusus niekas nežinojo, jie toliau plito, donorai nebuvo tikrinami.
Tik palaipsniui medicina perėjo prie saugių procedūrų. Dėl hepatito B patikra pradėta anksčiau, o hepatitas C atrastas tik 1989 metais. Iki to laiko kraujo perpylimai nebuvo pakankamai saugūs ir liga galėjo plisti. Metodai, kaip nustatomas hepatitas C, buvo sukurti tik 1992 metais ir pradėti naudoti Lietuvoje“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
1994 metais patikrinus kraujo donorus, paaiškėjo, kad net iki 10 proc. jų nešiojo hepatito C virusą.
„Dabar donorystė absoliučiai saugi ir viskas tikrinama, bet tais laikais galėjo nukentėti donorai ir tie žmonės, kuriems kraujas buvo perpiltas. Kadangi liga lėtinė, tos pasekmės jaučiamos iki šiol. Sovietmečiu kraujas būdavo perpilamas net kūdikiams. Po nepriklausomybės atkūrimo atsirado manikiūro, tatuiruočių mados, o tais laikais salonai nebūdavo pakankamai tikrinami“, – kalbėjo prof. L. Kupčinskas.
Hepatitu C užsikrėtę apie 1,5 proc. Lietuvos gyventojų
Tik 10 proc. hepatito C atvejų iš pradžių būna ūminė, simptomais išreikšta liga – gelta. Kitais atvejais simptomų nėra arba labai nedideli, todėl žmogus į juos neatkreipia dėmesio. Pirmieji juntami simptomai gali būti jau kepenų cirozės komplikacijos, tokios kaip skysčių kaupimasis pilve, kraujavimas iš virškinamojo trakto, sąmonės sutrikimai.
„Jei užsikrečiama jaunystėje, iki komplikacijų išsivystymo gali praeiti ir 20 ar 30 metų. Vyresniame amžiuje komplikacijos atsiranda anksčiau“, – sakė profesorius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė tikslą, kad hepatito C virusas būtų pašalintas iš žmonių populiacijos, todėl stengiamasi nustatyti ankstyvas ligos stadijas, kol neišsivystė kepenų cirozė.
Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad apie 1,5 proc. Lietuvos gyventojų buvo užsikrėtę hepatitu C, apie 1 proc. sirgo aktyvia liga ir galėjo užkrėsti kitus. Vakarų šalyse sergamumas nesiekia 1 proc., o besivystančiose valstybėse, pavyzdžiui, Egipte, užsikrėtę net 7 proc. populiacijos.
Dabar Lietuvoje visi, gimę iki 1994 metų, turėtų bent kartą gyvenime patikrinti dėl hepatito C, tuo pasirūpina šeimos gydytojas.
