Tobulėjant sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms, gerėjant gyvenimui, o ir žmonėms vis labiau besirūpinant savo sveikata, ne tik šimtamečių, bet ir vis ilgiau gyvenančių visame pasaulyje sparčiai daugėja dėl pačių įvairiausių priežasčių: mityba, sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, aktyvus socialinis gyvenimas ir aukštos klasės medicininės paslaugos.
Gyvenimą prailgina bendravimas
Mažą gyvenimo trukmę daugiausia gali lemti jaunų žmonių mirtys, tačiau ilgą gyvenimo trukmę lemia daugybė visuomenės sveikatos veiksnių, kurie yra bendri skirtingoms šalims, rašo infoplease.com
Prieiga prie sveikatos priežiūros yra labai svarbus veiksnys. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie labiau linkę sirgti nei jauni. Galimybė apsilankyti pas gydytoją yra labai svarbi, deja, ne visose pasaulio šalyse pasiekiama.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis gyvenimo trukmę, yra šeima arba bendruomenė. Reguliarus bendravimas su artimaisiais – didžiulis pliusas, prailginant žmonių gyvenimą. Įdomu tai, kad geresnę sveikatą turi tie, kurie yra linkę bendrauti. Kodėl taip yra, kyla diskusijų, tačiau daugelis tyrimų palaiko pagrindinę idėją.
Viename Johnso Hopkinseveno tyrime teigiama, kad jaunesni žmonės, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turi tam tikrą naudą sveikatai.
Vedę vyrai gyvena ilgiau
Statistika taip pat rodo, kad moterų gyvenimo trukmė beveik visada yra didesnė nei vyrų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, tam yra keletas priežasčių – kultūrinių ir biologinių.
Biologiškai moterys yra mažiau linkusios sirgti tam tikromis vėžio ir širdies ligomis, kurios sukelia daug mirčių. Be to, naujagimėms mergaitėms yra didesnė tikimybė sulaukti pirmojo gimtadienio.
Kultūriškai moterys yra mažiau linkusios į rizikingą elgesį ir rečiau miršta per smurtinį konfliktą vienam gyventojui. Tai apima visų rūšių elgesį: nuo rūkymo iki gėrimo, nuo muštynių iki pavojingų triukų. Galbūt dėl šios priežasties santuoka teigiamai veikia vyrų gyvenimo trukmę, bet neturi jokios įtakos moterims. Vedę vyrai yra mažiau linkę daryti rizikingus dalykus nei nesusituokę, o moterys yra mažiau rizikuojančios, nepaisant to, ar jos yra ištekėjusios, ar ne.
Daugelyje išsivysčiusių šalių vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkis iš tikrųjų jau mažėja. Taip gali būti ir todėl, kad šiuolaikinė medicina efektyviau gydo širdies ligas.
Europos žemynas – tarp ilgiausiai gyvenančių pasaulyje
Remiantis infoplease.com ir JT žmogaus raidos ataskaitos reitingais, iš 10 geriausių šalių, kuriose nustatyta didžiausia gyvenimo trukmė 2020 metais, keturios yra Europoje ir keturios – Azijoje. Izraelis buvo vienintelė Artimųjų Rytų šalis, patekusi tarp geriausių.
Ilgiausiai pasaulyje žmonės gyvena Honkonge ir Japonijoje. Pirmame dešimtuke pagal ilgiausiai gyvenančius dar yra Šveicarijos, Singapūro, Italijos, Ispanijos, Islandijos, Pietų Korėjos, Australijos gyventojai.
Aukščiausio reitingo šalis Šiaurės Amerikoje yra Kanada, esanti 14-oje vietoje. Kita aukščiausia Šiaurės Amerikos šalis yra Kosta Rika (31), kiek žemiau kartu su Libanu 35 vietą dalijasi JAV.
Iš pačių mažiausių pasaulio teritorijų ilgiausiai gyvenama Monake: moterys – ilgiau nei 93 metus, vyrai – daugiau nei 85 su puse. Taip pat Macau: moterys – beveik 88, vyrai – daugiau nei 81 su puse metų. Taip pat ilgaamžiai yra San Marino gyventojai. Moterys čia gyvena apie 86 metus, vyrai beveik 81.
Lietuviai gyvena ilgiau nei latviai, bet trumpiau nei lenkai
Lietuviams pasaulyje priklauso 66 reitingo vieta: lietuvės vidutiniškai gyvena 81,2 metus, vyrai – 70,1 metus. Šia vieta dalijamės su Brazilija, Brunėjumi ir Šiaurės Makedonija.
Kaimyninėje Latvijoje (73 vieta) vyrai gyvena tiek pat, moterys trumpiau – 79.9 metus. Lenkijoje (38 vieta) moterys gyvena 82.4 metus, vyrai – daugiau nei 4 metus ilgiau nei lietuviai vyrai – 74,6 metus.
2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis daugiausia pagyvenusių žmonių gyveno Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse (24–22,7 proc. apskrities gyventojų), vaikų – Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse (16,8–15,9 proc.).
Šalyje gyveno 415,4 tūkst. (14,9 proc. visų gyventojų) vaikų 0–14 metų amžiaus, 1 mln. 820,9 tūkst. (65,1 proc.) 15–64 metų amžiaus gyventojų ir 558,7 tūkst. (20 proc.) pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių).
Moterų buvo 192,9 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,5 proc. visų nuolatinių gyventojų. 1 tūkst. vyrų teko 1 148 moterys.
Lietuvoje gyveno 2 mln. 795 tūkst. nuolatinių gyventojų, t.y. 15,8 tūkst. mažiau negu 2021 m. pradžioje.
Ispanijoje ilgiau gyventi padeda siesta, Šveicarijoje – aukšta gyvenimo kokybė
Šveicarijoje moterys gyvena 85,5 metų, vyrai – beveik 82 metus. Šveicarijoje vyrai gyvena ilgiausiai Europoje, pasaulyje nusileidžia tik Honkongo vyrams.
Šveicarija – viena turtingiausių Europos šalių, turinti prieigą prie itin aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, kas taip pat lemia gyventojų ilgaamžiškumą, rašo bbc.com
Tyrimai rodo, kad šveicarai valgo daug pieno produktų, sūrio.
Dar viena ilgo gyvenimo priežastis yra pati kasdienio aukšto lygio gyvenimo kokybė. Šveicarų vaikai mokosi vienose geriausių mokyklų pasaulyje. Gyventojai labai mėgsta švarą, tvarką, daug keliauja po savo įspūdingo kraštovaizdžio šalį, slidinėja kalnuose.
Ispanės vidutiniškai gyvena 86, vyrai – 82 metus. Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje gausu alyvuogių aliejaus, daržovių ir vyno, jau seniai prisidėjo prie Ispanijos ilgaamžių gyventojų gerovės. Taip pat įtakos turi geras oras, gyvenimo būdas.
Ispanija turi dar vieną ilgaamžiškumo paslaptį, tai yra siesta, trunkanti tarp 14-17 val.. Ispanai tuo metu niekur neskuba, lėta pietauja, skiria laiko savo pomėgiams, kitai veiklai. Judėjimas, kokybiškas maistas, bendravimas, kasdienis mėgavimasis gyvenimu padeda ispanams gyventi ilgiau.
Japonai ne tik sveikai maitinasi ir sportuoja, bet taip pat džiaugiasi gyvenimu
Japonės gyvena apie 88 metus, japonai vyrai – kiek daugiau nei 81 metus.
Okinava dažnai vadinama nemirtingųjų žeme, nes šiose pietinėse Japonijos salose yra daugiau nei 400 šimtamečių. Okinavos gyventojai vidutiniškai tris kartus per savaitę valgo žuvį, taip pat labai mėgsta kalmarus ir aštuonkojus, kuriuose gausu taurino. Taip pat valgo daug neskaldytų grūdų, daržovių, tokių kaip saldžiosios bulvės ar kartieji agurkai, sojų produktus. Tofu ir jūros dublių Okinavoje suvalgoma daugiausiai pasaulyje.
Praktiškai visi japonai valgo nedaug mėsos, o štai žuvies kiekvienas japonas suvalgo vidutiniškai keturis kartus daugiau nei bet kuris kitas žmogus pasaulyje. Žuvis, o taip pat ir jūros gėrybės yra puikus omega-3 riebalų rūgščių, jodo ir seleno šaltinis.
Japonai daugiausiai valgo šviežius produktus, mėgsta maistingus jūros kopūstus, daržoves, geria daug žaliosios arbatos ir vandens. Kas dar įdomu, kad jie valgo mažomis porcijomis ir nevalgo duonos.
Fizinis aktyvumas japonams taip pat labai svarbus – jie mėgsta ne tik vaikščioti, bet ir važiuoti dviračiu, užsiimti aerobika parkuose, žaisti golfą, kriketą nepriklausomai nuo amžiaus.
Japonai gyvena neskubėdami, jų vidinė ramybė užkrečianti, jie gerbia savo aplinką, kas reiškia ne tik žmones, bet ir gamtą. Mėgsta auginti gėles, kitus augalus, su jais kalbėtis. Pats gyvenimo džiaugsmo suvokimas šalies kultūroje turi ypatingą svarbą. Jie daug juokiasi mėgaujasi gyvenimu, kas ne tik užtikrina gerą savijautą bei nuotaiką, bet ir prailgina gyvenimą.
Singapūro gyventojų ilgaamžiškumą lemia nuolatinė ligų prevencija ir sveikas gyvenimo būdas
Turėdami plačią prieigą prie moderniausių šalies medicinos įstaigų ir vadinamos „stebuklingos“ sveikatos priežiūros sistemos, Singapūro žmonės gyvena ilgiau nei bet kada: moterys beveik 86 metus, vyrai – beveik 81 su puse metų.
Šalis turi vieną iš mažiausių gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklių pasaulyje. O prevencinė gyventojų priežiūra yra šalies sveikatos priežiūros dėmesio centre.
Kultūra ir miesto aplinka taip pat prisideda prie ilgesnio gyvenimo. Galima pamatyti daug žmonių, einančių į sporto sales ar besimankštinančių viešuosiuose parkuose.
Singapūre taip pat atidarytas pirmasis terapinis parkas, skirtas sumažinti stresą ir gerinti psichinę gerovę tarp vyresnių gyventojų. Be to, čia sunkiau išlaikyti blogus ir sveikatai kenkiančius įpročius. Cigaretės ir alkoholis čia daugiau apmokestinami bei kainuoja brangiau, nei kitose šalyse.
Pietų Korėjiečiai vartoja daug fermentuotų produktų
Pasak bbc.com Pietų Korėja gali būti pirmoji šalis, pasiekusi 90 metų gyvenimo trukmę, rodo naujausi tyrimai, kuriuose teigiama, kad amžiaus augimo trajektorija yra stipri ir auganti ekonomika, plačios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei mažesnis kraujospūdis nei Vakarų šalyse.
Gyventojai vartoja daug fermentuotų maisto produktų, mažinančių cholesterolio kiekį, galinčių atkurti virškinimo sistemos balansą, stiprinančių imunitetą ir slopinančių vėžį.
Fermentuoti produktai ne tik padeda įsisavinti daugiau maistinių medžiagų iš kitų suvartojamų produktų, tačiau taip pat ir patys praturtina organizmą maistingomis medžiagomis – B vitaminais, omega-3 riebalų rūgštimis, enzimais ir pieno rūgštimi.
Mums labiau žinomi fermentuoti produktai yra jogurtas be priedų ir cukraus, fermentuotas sviestas ar sūris, gaminamas iš sūdyto pieno, marinuotos daržovės. Pietų korėjiečiai geria „kombucha“ – fermentuotą juodąją arbatą, kurios sudėtyje daug virškinimui naudingų mikroorganizmų, valgo fermentuotus lengvai paruošiamus kopūstus „Sauerkraut“, iš fermentuotų sojų pupelių ir grūdų gaminamą pastą „Miso“, kurioje gausu svarbių mineralų, vitaminų, mikroorganizmų. „Tempe“ – dar vienas sojų pupelių produktas, kuriame gausu baltymų ir amino rūgščių. Korėjiečių virtuvėje visuomet rasite geros kokybės žuvies padažo, gaminamo iš sumaltos žuvies ir druskos, acto, gaminamo fermentuojant vyrą ar sidrą.
Pietų korėjiečiai tiki, kad kultūrinis dėmesys bendruomenei ir su ja susijusioms tradicijoms prisideda prie kasdienės gyvenimo kokybės. Štai Jimjilbang (viešoji pirtis) suburia žmones bendravimui ir sumažina stresą. Pietų Korėjoje taip pat gajus bendras sąmoningumo jausmas, susijęs su budistų mąstysena ir požiūriu į bendradarbiavimo kultūrą, lyginant su vakariečių individualizmu.
Trumpiausiai žmonės gyvena Afrikoje
Tarp trumpiausiai gyvenančių pasaulyje – Afrikos šalių gyventojai. Dešimtuke pirmoje vietoje – Centrinė Afrikos respublika, kurioje vyrai vidutiniškai gyvena apie 53 metus, moterys apie 55 metus. Nedaug nuo jos atsilieka Siera Leonė, Nigerija, Čadas, kur vyrai gyvena apie 54, moterys – vos daugiau nei 55 metus.
Tarp trumpiausiai gyvenančių Afrikoje taip pat Pietų Siudano, Mali, Kamerūno gyventojai.
Iš žemiausio reitingo šalių tik Lesote ŽIV/AIDS rodiklis viršija 10 proc. Per pastarąjį dešimtmetį ŽIV/AIDS tapo daug rečiau paplitęs. UN AIDS duomenimis, nuo 2010 m. naujų atvejų Afrikoje sumažėjo 28 proc.
Gyvenimo trukmė šiose Afrikos šalyse yra maža dėl prastos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų, ypač dėl jų kenčia vaikai ir jų mamos, taip pat dėl kai kur besitęsiančių ginkluotų konfliktų.